256(40) Gregory Maguire "Piktoji. Piktosios Vakarų raganos gyvenimas ir laikai"

Gregory Maguire “Piktoji. Piktosios Vakarų raganos gyvenimas ir laikai”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: dvi asociacijos kyla žvilgtelėjus į viršelį kartu su pavadinimu: tai arba vaikiška/paaugliška pasaka, arba fantastika suaugusiems. Kaip yra iš tiesų? Iš tiesų nugarėlės informacija, mano nukopijuota žemiau labai taikliai atspindi viską, kas viduje. Tai veikalas, kuriame daug blogio. Natūralaus, tokio, kurį sutinkame kas dieną. Veiksmas vyksta Ozo šalyje. Toje pačioje, kurią visi žinome iš Keistuolių filmo “Geltonų plytų kelias”, o vakariečiams ji labiau pažįstama iš Baumo istorijų (arba Volkovo). Tai va, nors istorijoje daug pasakiškų elementų – elfai, kalbantys gyvūnai, raganos – knyga labiau akcentuoja filosofiniu, politinius ir tiesiog žmogiškus aspektus. Nors tai tikrai nėra jokia parodija, bet iš Dorotės nuotykių žinomos gerosios raganos iš tikrųjų blogos, o blogos yra geros, o pagrindinis burtininkas apskritai… Ir šiaip net ir pasakos pasauliuose vyksta gretutinis gyvenimas. Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo.
Vienu sakiniu: neduokit šitos knygos vaikams, nes jiems nebus įdomi, per pikta ir negraži :).
Oficialiai: Kas turi nutikti, kad nesuprasta mergina žalia oda taptų piktąja ragana? Ką iš tiesų reiškia būti Piktąja? Žinantiems „Ozo šalies burtininką” bus įdomu, kad veiksmas vyksta Ozo šalyje laikais iki pasirodant Dorotei. Tik čia nebėra vaikiškai aišku, kas yra geras, o kas blogas. Šis romanas yra socialinis, politinis ir etinis komentaras apie gėrio ir blogio prigimtį. Priimkite versiją išdidžios ir kerštingos raganos, kuri pasipriešino visoms iš anksto primestoms pažiūroms.
Romane aprašomas Elfabos, vėliau išgarsėjusios kaip Piktoji Vakarų Ragana, gyvenimas nuo pat gimimo iki mirties. Elfaba – pirmas vaikas religinio fanatiko ir nevykėlės aukštuomenės debiutantės šeimoje. Nuo pat gimimo mergaitė ypatinga – jos oda yra žalsvo atspalvio. Nežiūrint to, ji ieško savo vietos pasaulyje ir, remdamasi protiniais gebėjimais bei ryžtu, įstoja į prestižinį Šizo universitetą (čia jai tenka gyventi viename kambaryje su tuštoka mergaite, vardu Glinda). Tačiau gyvenimas tampa nebesuvaldomas, Elfaba atsiduria įvykių, svarbesnių už ją pačią, sūkuryje, su kuriais galynėtis galiausiai jai pritrūksta jėgų.
Šios knygos veikėjai gyvena ne juodame ir baltame pasaulyje, o tokiame, kokiame gyvename ir mes – miglotame, neaiškiame, pilkame. Ozo šalies politikai nenuspėjami, kartais jie elgiasi grubiai, kartais – juokingai. O gyventojai, pradedant kramtukais ir baigiant tarpekliškiais, pavaizduoti kaip tikros asmenybės, kurios elgiasi keistai, erzinančiai ir didvyriškai, kaip ir dera asmenybėms.
Puslapių skaičius: 460
Knyga nuosava
Perskaityta 2011 04 26