George Orwell “1984-ieji”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: na ką, turbūt reikia įkvėpti dešimt kartų, tiek pat iškvėpti ir parašyti viską, ką manau apie knygą. Nes manymas kad OR-VE-LO knyga yra šūdas, turbūt dar blogesnis nei toks pats manymas apie “mūsų nerimo žiema” ar “raupsuotoji”, ane?
Visų pirma, tai kodėl aš ėmiausi šios knygos? O juk nenorėjau, netraukė ji manęs. Bet gi prisiminiau, kad ir “mažmožių dievas” ir “šimtas metų vienatvės” baisiausiai netraukė, stumdžiau stumdžiau keletą metų, o perskaičius patapo geriausiomis metų knygomis. Tad manydama, kad ir šį kartą taip nutiks, nusipirkau net savo 1984 egziampliorių!!! Nors prasiėjus per šeimos mamų lentynas tikrai būčiau radusi bent porą vienetų. Taigi. Nusipirkau. Ir vis tik turėjau krūvą įtarimų, kad daugelis 84-taisiais žavisi tik dėl to, kad KAŽKAS pasakė, kad tai knyga “must to read”. Bet vis dar nepasakiau kodėl gi priėjau prie tos knygos:
1. Ją nuolatos visi cituoja: oi oi kaip jis nuspėjo ateitį, oi oi didysis brolis stebi mus, oi oi… Man atrodo, kad jau nėra žmogaus neskaičiusio, tad teko šalinti išsilavinimo spragas ir perskaityti bent jau tam, kad žinočiau apie ką eina kalba.
2. Nes mano mylimiausias rašytojo trilogija, kurią pradėjo lietuviai versti, turi kažkokių sąsajų su 1984, tad norėjau padaryti namų darbus.
Ir štai tadadam – perskaičiau. Ir visi ištempę akis laukiat, kol parašysiu kas gi nepatiko, o tada ateisit ir pasakysit, kad nieko aš nesupratau. Ot ir ne. Viską aš supratau. Ir apie laikotarpį kada knyga parašyta buvo, ir kas vaizduojama, ir kodėl. Ir visiškai neneigsiu, kad pati mintis įdomi, kieta, gera. Bet va jos išpildymas tai nekoks. Nu taigi labai nuobodu. Jei pradžioje dar įdomu ir įsitrauki į tą varganą robotuko gyvenimą, tai viduryje jau visai nusibosta (o jau meilei atėjus maniau bus jausmingiau), o pabaigoje visiškai marazmai. Ir kartoju! Aš ne apie siužetą, o apie jo aprašymo būdą. Nuobodu ir tiek. Palyginkim su kokia Voneguto “Pianola”, kuri turbūt tam pačiam žanrui turėtų būti priskirta. Ir ką – pas Vonegutą piktiniesi, žaviesi, lauki, o pas Orwelą tik nuobodžiauji. Jūs jau nepykit, bet Orwelas ne mano rašytojas. Aš mėgstu su gyvybe.
Vienu sakiniu: 9-10 klasės mokiniams.
Oficialiai: Pasislėpęs pakrikos Tiesos ministerijos Registrų skyriuje Vinstonas Smitas sumaniai perrašo praeitį, kad ji atitiktų Partijos poreikiams. Tačiau giliai širdyje jis priešinasi totalitariniam pasauliui, kuriame gyvena, pasauliui, kuris reikalauja absoliutaus paklusnumo ir kontroliuoja žmogų viską matančiais monitoriais ir budria Didžiojo Brolio akimi. Trokštantis tiesos ir laisvės Smitas užmezga meilės romaną su savo kolega Džiulija, tačiau netrukus supranta, kad šiame košmariškame pasaulyje meilė yra neapykanta, karas – taika, o tikroji laisvės kaina – išdavystė.
Puslapių skaičius: 248
Knyga nuosava. Galiu parduoti jei kam reikia.
Perskaityta 2011 03 28