Herbjørg  Wassmo “Tora. Beodis dangus”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: visiškai nesąžininga leisti trilogijas su tokiomis pauzėmis. Kas vyko pirmoje dalyje vos vos prisimenu, o kadangi skaičiau ne savo knygą, tai ir antrą kartą to padaryti negaliu. Juolab, kad visos Toros dalys yra gana plonos ir tilptų į vieną veikalą. Pvz., Dinoje buvo kiek atskiresnės istorijos, Toroje, gi viskas nuoseklu.  Todėl vos perskaičius antrą dalį norisi griebti trečią, o anos nėra… Na bet pagaliau gavusi knygą – pripuoliau. Ak, kaip Wassmo skiriasi nuo Allendės. Abi gi rašo apie moteris ir sunkią jų dalią. Bet pietietiškos Allendės  moterutės net problemas sprendžia kitaip. Wassmo knygos šaltos, niūrios, baisokos. Ir artimos lietuvių charakteriui: apie skriaudas reikia tylėti, nemalonumai namuose viešai neaptarinėjami. Net prievarta nutylima iš gėdos. Ir dėl to, kad moterys kaltina save. Visa paskutinė Toros dalis tai jos klejojimai, bandymai pamiršti, apgauti save, KAŽKAIP gyventi toliau. Sunkiai.
Vienu sakiniu: tik tiems, kurie kelis šimtus puslapių gali tverti kitų skausmą.
Oficialiai: Čia ir vėl sutinkame Torą – vokiečio pavainikę, mergaitę iš Salos. Skaudūs išgyvenimai palieka jautrioje mergaitės sieloje žaizdas. Ji tampa tarsi „beode”. Nuo žmonių Tora slepiasi už savųjų gabumų bei nuklysdama į giliausias fantazijas. Rakelė ir Simonas – dvi gerosios jėgos šalia. Tačiau ji pati pavojingai balansuoja tarp fantazijos ir kasdienybės.
Puslapių skaičius: 256
Knyga iš bibliotekos
Perskaityta 2011 03 20