229(13) Milan Kundera "Nepakeliama būties lengvybė"

Milan Kundera “Nepakeliama būties lengvybė”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: nors autoriaus turbūt nereikia pristatinėti (galų gale net ši knyga išleista jau trečią kartą), aš Kundera tik susipažinau. Kadaise bandžiau skaityti pirmą “lengvybės” leidimą. Mečiau net nepriėjusi prie pagrindinių veikėjų. Matyt buvau per jauna ištverti filosofijas pradžioje. Niekada ir nepatiko tokios knygos. Tačiau dabar esu kiek paaugusi, o per išpardavimą knygos kaina viliojo… Tad “nepakeliama būties lengvybė”. Koks gražus žodžių derinys ir kokia sunki našta. Romanas turi savo istoriją. Pasakoja apie meile, gyvenimą Prahoje sovietų invazijos metu ir po to. Bet pagrindinė esmė yra pamąstymai. Mintys apie gyvenimo cikliškumą, prasmes, jausenas. Apie tai, kaip nekenčiame to ką turime, bet vėl ieškome jei prarandame. Tiesiog apie pasaulį. Kunderos gerbėja netapau. Specialiai kitų jo knygų neieškosiu, bet jei pasitaikys – paskaitysiu. Noriu į Prahą. Beje, labai gražus viršelis.
Oficialiai: Šis Milano Kunderos romanas – labiau negu – kiti yra apie meilę. Tomas ir Tereza. Ar tempti ant pečių praeities naštą, kaip daro Tereza, ar vietoje jos rinktis būties lengvybę kaip Tomas ir Sabina, jo draugė ir meilužė, kuri vienintelė supranta šį mėgstantį vilioti gydytoją? Jis tyrinėja moteris, tarsi skalpeliu pjaustytų kokį medicinos tyrimo objektą. Nežinia, kas lengviau pakeliama. Paradoksų meistras Kundera siūlo į viską pažvelgti skirtingų veikėjų akimis. Netgi šuo Kareninas turi teisę į savo skyrių knygoje. Tačiau netrukus toks netikrumo persmelktas veikėjų judėjimas pasirodo esąs ir dialektinis svarstymas, svyruojantis tarp mąstymo ir poetinės beprotybės – ir naštą, ir lengvybę pasirinkti vienodai sunku…
Puslapių skaičius: 290
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 01 06