Aš vis dar atsilieku su atsiliepimais ir skoloje (sau) velkasi penkios knygos. Tačiau nė viena jų nepateks į net į metų dvidešimtuką, tad nedidelis nuostolis, parašysiu kitais metais.
Savo vidutiniu skaitymo greičiu laikau 100 knygų per metus. Toks jis nusistovėjęs daugiau nei dešimtmetį. Taigi, šiemet perskaičiau 105 knygas. Goodreads buvau nusistačiusi tikslą – 113. Čia pakišo koją vasarą, nes tingėjau :D.
Socialiniuose tinkluose jau dalinausi kiek kokių leidyklų knygų perskaičiau ir dar kartą dėkoju visoms ir už dovanas, ir už tai, kad leidžiate tai, ką man smagu skaityti.
Na ir laikas dešimtukui, ar ne?
10. Alice Hoffman „Praktinė magija“ – miela ir jauki. Tai ta knyga, kuriai tinka skaitytojo su pleduku ir arbata, kai už lango lyja, įvaizdis. Gana nedidelė knyga sutalpino daug įdomių minčių apie šeimos tarpusavio santykius ir kaip jie persiduoda kitai kartai.
9. Glen Cook „Juodoji gvardija“ – pagaliau aš priėjau prie šios klasikos. Man taip trūksta (lietuviškai ir prieinama) maginės fantastikos suaugusiems. Ok ir dvylikamečiai gelbėjantys pasaulį, bet patinka ir necenzūruoti dalykai. Nors perskaičiau tik tris dalis, bet džiaugiuosi pagaliau susipažinusi su šia istorija.
8 Jennifer Weiner „Dvi seserys“ – šeimos saga, kuri, kaip dažnai tokiu atveju, talpina daug socialinių problemų. Personažus pamilau, įtraukė ir veikėjų akimis leido pamatyti tam tikro laikotarpio perspektyvą.
7. Maria Semple „Kur tu pradingai, Bernadeta?“ – Bernadeta nuostabi. Daugeliu savybių panaši į mane, o visomis kitomis jau aš norėčiau tapti panašesne. Ironiška, įdomi ir originali!
6. Juliet Grames „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“ – mane sukrėtė ši knyga. Žinoma, daugelį sužavės įtaigus pasakojimo stilius, turtinga kalba, nenuobodus siužetas. Tačiau labiausiai buvau paveikta to, kaip aplinka suluošina moterį ir galiausiai ją palaužia.
5. Olivier Norek „Paviršius“ – vienas įdomesnių ir originalesnių detektyvų šiemet.
4. Daphne du Maurier „Prancūzo įlanka“ – dar viena knyga palietusi labai asmeniškai. Ne tik gražiai parašyta, bet ir paliečianti tokias temas, kokias ne kartą esu gromuliojusi pati tiek viešai, tiek viduje. Aš čia apie moters padėtį, vaikus, svajones ir ribą, kuri neleidžia jų siekti.
3. Fredrik Backman „Mes prieš jus“. Skaitydama knygą sriūbavau 85% laiko. Dėl gerumo, dėl blogumo, dėl gerumo ir blogumo mixo. Autorius, rašydamas gana paprastai, tarsi per sveikinimų koncertą, sugeba paliesti tą po cinizmų paslėptą jautrumo mygtuką.
2. Andrus Kivirähk „Žmogus mokėjęs gyvačių kalbą“ – „tokios šizos gyvenime neskaičiau“ – tą dažniausiai kartojau, kol gyvenau su šia knyga. Net per šias Kalėdas ne kartą prisiminiau išgirdusi tradicinį „kodėl jūs nieko nevalgot?“. Tiek visuomenės stereotipų sutalpinta. Tokia graudi, tokia liūdna, tokia juokinga, tokia kitokia!
1. Frank Herbert „Kopa“ – na ir štai – metų skaitinys. Kadangi mano atsiliepimai remiasi jausmais ir patiko/nepatiko, tai šis kūrinys sutalpino tai, ką aš mėgstu: didingas epas, daug įdomių socialinių/ekologinių klausimų, intrigos ir santykiai, truputis meilės ir truputis nuotykių, unikalus pasaulis ir to pasaulio žmonių pasaulėžiūra. Mačiau kitais metais leidykla išleis antrą dalį. Oi laukiu!
Knygos, kurias įvertinau puikiai (4+/5), bet netelpa į dešimtuką:
Hanya Yanagihara „Mažas gyvenimas“,
Naomi Novik „Šimtas metų žiemos“,
Atwood Margaret „Liudijimai“,
Annet Huizing „Kaip aš netyčia parašiau knygą“,
Carrisi Donato „Blogio teorija“,
Haruki Murakami „Komandoro nužudymas“,
Leila Meacham „Rožės“,
Kati Hiekkapelto „Kolibris“,
Jojo Moyes „Išdalintos žvaigždės“,
Mark T. Sullivan „Po raudonu dangum“,
Maurizio de Giovanni „Picofalkonės šunsnukiai“,
Mike Omer „Žudiko kailyje“.
Uf, man atrodo, kad metai pilni gerų knygų! Tačiau būta ir nusivylimų. Ko neperskaičiau jau net nepamenu, neminėsiu, bet turiu ir knygų dvižvaigždutininkių:
Nils Sakss „Mirtis – tai ne pabaiga“ – uždėt Nesbo vardą ant tokio vidutiniško detektyvo – drąsu. O ir pati istorija dar būtų visai nieko, nei antroji siužetinė linija, kurioje įsipina pseudomokslas . Aš negaliu pakęst, kai realistiškuose detektyvuose atsiranda ekstrasensai, horoskopai ir panašūs dalykai.
Tim Tigner „Laiko kaina“ – trileris žadėjęs įdomių minčių apie nemirtingumą ir jo kainą, tačiau davęs tik pigų penktadienio vakaro šaudo gaudo filmą.
Stephen King „Ponas Mersedesas“ – seniai taip nesikankinau skaitydama detektyvą. Jau net ekstrasensai geriau.
Nora Roberts „Magijos iškilimas“ – paskutinė maginės fantastikos trilogijos dalis tapo kantrybės išbandymu. Bet pati kalta, gi žinojau, kokią autorę imu.
Jasper DeWitt „Pacientas“ – net nesupratau, ką perskaičiau.
Šokam į naujus metus! Aš šoku su trečia Eragono dalimi, o su kuo jūs?
Žanrai
maginė fantastika: 14
mokslinė fantastika: 2
distopijo: 4
trileris: 22
detektyvai: 15
modernūs romanai (tokie kaip Murakami knygos, „Mažas gyvenimas“, „Vernonas Subutexas“ ir kt): 19
romantiški romanai (Chick lit, Daphne du Maurier ir pan): 7
paauglių knygos nepriskirtos kitiems žanrams: 4
istoriniai romanai (apie karą ar tokie kaip „Franės Langton išpažintis“ bei „Mažė“): 10
romanai – šeimos sagos: 5
Šiame įraše panaudoti paveiksliukai įsigyti su komercine licencija. Jei patiko, tokius atvirukus su knygomis galite įsigyti mano atvirlaiškių parduotuvėje.
+ There are no comments
Add yours