1313 Sally Hepworth „Kaimynai“

Sally Hepworth „Kaimynai“

Mano komentarai: Autorės pavardę turbūt jau girdėjote, nes ji parašė žymiąją „Anytą“, o man iki šiol širdy džiugu, kad ja užkrėčiau populiarią knygų influenserę ir taip žinia apie gerą istoriją pasklido tolyn. Tačiau jau pradėdama „Kaimynus“ aš žinojau, kad šis kūrinys visai kitoks. Ir nereikia įsikibti anos knygos ir tikėtis antros „Anytos“.

Su tokiu nusistatymu romanu mėgavausi, nors man ne visai patiko tai, apie ką jis buvo. Šiuo atveju tai pliusas, nes sukėlė jausmų, vertė piktintis, vartyti akis ir džiaugtis, kad neturiu vaikų, nes šioje knygoje jų atsiradimas pasaulyje pavaizduotas ne iš pačios geriausios pusės. Ir tema net ne ta, ne, čia rašo apie mažą, saugų, jaukų amerikietišką kvartaliuką, kuriame visi vieni kitus pažįsta.

Esu minėjus, tokie Stepfordo moterų rajonai man atrodo šiurpūs, nereikia joko Kingo, va užtenka „Kaimynų“. Ir pasakojama čia apie kelias moteris bei jų gyvenimus. O tas gyvenimas, daugiausiai, vaikai tą, vaikai aną, na ir dar šiek tiek vyras ir kažkur ten užkulisiuose kažinkokie darbai.

Skaitėsi lengvai,  bet šiurpau nuo tų moterų gyvenimų. Turbūt jei prisidirbčiau, mane reikėtų siųsti ne į kalėjimą, o į tokį kvartalą, gražų namelį, fainus kaimynėlius, ir paversti dora žmona.

Tiesa, visos pagrindinės istorijos ir jos problemos išrišimas man pasirodė kažkoks keistai santabarbariškas, bet gal tokiai knygai ir tinka? Labai atitrūkęs nuo realybės ir neišdirbtas. Taigi, šios knygos nesirinkite, jei ieškote gilių psichologinių įžvalgų, kokių galima rasti „Anytoje“, tačiau čiupkit jei mėgstat paskalas ir pasižvalgyti, kas darosi tobuluose nameliuose už tobulų duryčių.

Puslapių skaičius: 336
Knygos kilmė: leidyklos dovana.
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras:  romanas.