Frank Abagnale, Stan Redding „Pagauk, jei gali“

Mano komentarai: labai paprastai parašyta, linksmutė istorija. Tai realaus žmogaus memuarai apie jo nusikalstamą veiklą. Tipelis buvo sukčius, kuris savo machinacijomis apsukdavo galvas ir susižėrė gražaus pinigėlio, o jo sugalvotos schemos priverčia juoktis, stebėtis kitų naivumu ir vartyti akis.

Skaitydama aš visiškai nesistebėjau, kaip močiutės atiduoda pinigus. Jei nusikaltėliai bent tiek žavūs, kiek pagrindinis veikėjas, tai taip ir norisi visas santaupas ištiesti. Įsijausti į istoriją man trukdė kultūrų skirtumai, mat pas mus nėra tokio dalyko kaip mokėjimo čekiai. Šita mistika, kiek girdėjau, JAV vis dar egzistuoja. Taigi, Frankas juos klastodavo ir grynindavo visoje šalyje, o kaip jam tai sekėsi ir sužinosite knygoje. Daug tos sėkmės iš netikėjimo, kad kažkas taip gražiai gali tave išdurti ir, atrodo, kad anuomet nebuvo jokių saugumo sistemų.

Kas liečia pačią knyga, tai ji labai paprasta. Tiesiog atpasakojimas kaip sugalvojo bei įgyvendino vieną ar kitą idėją. Jei tai būtų romanas, tai sakyčiau, kad nuobodokas, bet kadangi čia memuarai, tai kažkaip įtraukė 😀 Nors čia nerasite kažkokio šaudo gaudo, bet bus ir pabėgimas iš kalėjimo bei kitų smagių dalykų, antai tokių, kaip faktas, kad Frankas kelis mėnesius sugebėjo dirbti gydytoju didelėje ligoninėje, visiškai nieko neišmanydamas. Ir kaip personalas jį mylėjo! Blogiukas, kuriuo nejučia žaviesi…

Puslapių skaičius: 296
Knygos kilmė: išsimainiau.
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras:  autobiografija, memuarai, tikra istorija