Haruki Murakami „Komandoro nužudymas I-II“
Mano komentarai: Murakamio knygų skaitymas man tarsi grįžimas namo. Į kažkokią gerai pažįstamą vietą, kur esu sava ir manęs neerzina tai, kas iš proto varo kažkur kitur. Aš labai dažnai gyvenime, atsidūrusi įvairiose situacijose, sutikdama keistus personažus, sapnuodama, galvoju „kaip murakamiška“, nes nuo tada, kai perskaičiau pirmą knygą, supratau, kad daug dalykų nutinka nes nutinka ir tai yra normalu, net jei kitiems ir keista.
Mano vertinimas nėra objektyvus. Aš jau pradedu nusiteikusi, kad man patiks ir jei kažkas kliūna, gūžteliu pečiais, juk ne visi tobuli.
„Komandoro nužudymo“ trūkumas – užtęsta antroji knyga. Jei pirmoje dalyje lėkiau per puslapius norėdama sužinoti, kuo gi baigsis pasisėdėjimas duobėje, tai pagaliau atsivertusi antrą knygą vis galvojau, kad daugžodžiaujama. Nors esu sužavėta to, kaip daugybę nuotykių ir keistų nutikimų galima aprašyti tokiu ramiu tonu. Tarsi nuosaikia akvarele lietum dramatišką siužetą.
Pasakojimas apie idėjas ir metaforas man labai patiko. Neperteikiama, tad teks skaityti patiems. Ir dar man labai limpa Murakami humoras. Daug kas žino, kad man sunkoka be saviironijos, tad čia aš ir vėl kaip namie. Skaitydama komandorą nuolat prunkščiau. Bet taip ir su kitomis geriausiomis M knygomis. Apsakymuose tai neatsiskleidžia, bet romanuose – nuolatos. Mes su vyru net dažnai cituojamės senas knygas ir kikenam :D.
Ačiū už tą jausmą ir vėl.
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.
Puslapių skaičius: 496+554
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Baltos lankos“
Perskaityta: 2021 02 27
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: psichologinis trileris, šeimos drama