Kristijonas Kaikaris „Rozmarinas“
Mano komentarai: tik parodykit man postapokaliptinės temos knygą ir jau reikia! Aš vis viliuosi, kad pandemija paskatins tokias kepti uoliau nei visas holokaustines, kurios irgi man patinka, bet mažiau.
Ir dar tokia problema, kad nemėgstu aptarinėti lietuvių autorių knygų. Jautrūs baisiausiai. Mačiau viena rašytoja po bukstagramerės įrašu, kuris visai ne apie knygas, virkavo, kad kažkas išdirbo jos romaną goodread’se. Iš konteksto atrodė, tarsi iš pavydo, nors perskaičiau visus atsiliepimus – argumentuoti ir normalūs. Kiti gi sako, kad neims domėn, bet gi visi mes imam! Visi!
Ar yra už ką kritikuoti „Rozmariną“? Taip. Ne. Šiaip jau buvo smagus skaitinukas. Minusas, kad trumpas ir dar vienas, jog atrodė skaičiau delfi ar kitą portalą, kuris nupasakoja pandemijos eigą. Tiesiog per daug girdėta per šiuos metus, bet aš pati kalta, kad žinau, kaip ten visi grikius ir šikpopierių šlavė, kaip valdžia vėlavo priimt sprendimus, persipildė ligoninės ir t.t.
Visa kita man tiko, nors buvo kur prunkščiojau ir varčiau akis. Tačiau užteko veiksmo, buvo įdomu, o daugiau ir nesitikėjau.
Mačiau kažkas piktinosi, kad žmonės rizikavo saugumu dėl… plaukų dažų. Man regis net buvo iškelta mintis, kad negi autorius moteris mato tokiomis tuščiomis ir bukomis. Laba diena, mes visi negirdėjom apie nelegalius saloniukus per karantiną ir visas tas žinutes kirpėjoms, ar gali nelegaliai, niekam nesakysiu, aš nesergu tikrai tikrai, tik pakirpk ir padažyk. Ne ne, mes netuščios. Mes knygas skaitom! Bet žiū, pasaulis gi ne tik mūsų burbule, o autorius aprašė turtuolių getą, kur „būti susitvarkiusiomis“ vienas iš darbų.
Tai pramoginė literatūra, toks knygų „Candy Crush“ ir aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda autorių, kurie neverčia savo veikėjų dūsauti prie Gedimino kalno, gerti į save pušų kvapą bei mąstyti apie senovę… Na suprantat. Kažkokios išliekamosios vertės nedaug, bet tose padūsavimuose gi irgi ne.
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.
Puslapių skaičius: 224
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Alma Littera“
Perskaityta: 2021 02 12
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: trileris, postapokaliptinis romanas
Knyga labai lengvai skaitėsi, o tai vienas iš privalumų. Priešingai nei jums, jei teisingai supratau, man buvo ganėtinai šmaikštu, kaip autorius aprašo mums taip žinomus scenarijus su tualetiniu popieriumi 🙂 tai kaip istorinis faktas.
Sutinku su jūsų nuomone, kad vertinate 2 iš 3, nes iki aukščiausio balo dar šiek tiek trūksta. Aš taipogi nesigailiu ją skaičiusi, bet manau, kad joje dar kažko trūko. Dabar kai apie tai pagalvoju, ji atrodo ne visai pabaigta?
Šiaip ar tai paliko gerą įspūdį. Buvo pati pirmoji lietuviška knyga, kurią man teko skaityti po daug laiko 🙂 iki šiol buvau teskaičiusi lietuvių klasiką.