1238(34) Antonis Samarakis „Klaida“

Estimated read time 3 min read

Antonis Samarakis „Klaida“

Mano komentarai:  kartais save graužiu, kad tik skaitau skaitau, o rašau priešokiais. Tačiau štai, kuomet stūmiausi pro šios knygos puslapius, galvojau, kad ai gal nuobodoka, ai gal neįdomu. Tiesa, į pabaigą nuomonę pakeičiau, o dar po poros savaičių nuėjau ir padidinau įvertinimą „Goodreads“, nes gi kai prisimindavau „Klaidą“, ilgai sau vartydavau kilusias mintis. O tai reiškia, kad vertinga, įsimintina ir, kaip ten labai madinga sakyti, „verčianti susimąstyti“. Šiaip nekenčiu šios frazės, nes man labiau patiktų, jei kažkokia knyga išvalytų mintis ir iš viso bent porą valandų suteiktų galimybę nieko negalvoti, o bet gi net piam pilkų pradeda sukti sraigelius, kurie verčia susimąstyti, kaip įmanoma taip išpopuliarėti…

„Klaida“ lyg ir primena visas tas mums gerai žinomas distopijas, tokias kaip 1984, tačiau apie režimą čia nedaugžodžiaujama. Režimas yra. Jei jo nepalaikai, tai esi priešas. Jokių piam pilkų – tik juoda arba balta. Koks tas režimas, lyg ir nežinia, nes iš fono atrodo, kad žmonės gyvena, flirtuoja, geria, valgo, dirba, maudosi. Viskas lyg ir įprasta. Tik va, yra tas režimas ir pasipriešinimas jam.

Du agentai veža suimtąjį į sostinę. Jie turi užduotį ir skrupulingai jos laikosi. Planas paprastas – suteikti progą suimtajam pabėgti, nes tai reikš kaltės pripažinimą. Tuo tarpu skaitytojas iš pradžių neinformuojamas, kaltas tas, ar ne.

Kol skaičiau knygą, mane labai erzino pasikartojimai. Blem, keiksnojausi, vos 190 puslapių, o jis sau leidžia bent per tris iš jų šauti kalbą, kurioje yra du įvairiais būdais kartojami sakiniai. O kur dar skirtingi veikėjai pasakojantys visiškai tą patį, menkai pridėdami nuo savęs? Kažkaip primena užduotį parašyti numatytą žodžių skaičių SEO robotams ir kartojimą to paties tik iš kito galo. Bet gi ir vėl. Praėjo laiko ir man atrodo autorius buvo genialus ir tiesiog meistriškai žaidė mano smegenimis.

Turiu sustoti, nes atsiliepimas apimtimi pralenks knygą. O jūs skaitykit. Ji iš tų, kur dedama prie klasikinių satyrų.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.

Puslapių skaičius: 192
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Sofoklis“.
Perskaityta: 2021 02 05
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: distopija, trileris, satyra

1 Comment

Add yours
  1. 1
    Arūnas

    Man šitas kūrinys susiskaitė labai mielai. Mačiau sąsajų su Kafkos Procesu, kurį labai mėgstu ir esu skaitęs kokius 5 kartus, taip pat ir su Orwell’o 1984. Manau tai vienas iš must read. Džiugu, kad leidyklos randa tokių perlų.

+ Leave a Comment