Tara Westover „Apšviestoji“
Mano komentarai: Jei atvirai, tai mačiau aš tuos visus teigiamus atsiliepimus, tačiau nežinojau, ko iš knygos tikėtis. Ir nemoku vertinti tikrų istorijų. Štai apie išgalvotas galima sakyti, kad nerealu. Arba, kad įtikinama. Kad proza graži. Arba skurdi. O su tomis tikromis, tai ką jau. Buvo.
Tara išaugo mormonų tikėjimo šeimoje, kuri net tarp bendraminčių pasižymėjo kaip itin radikali. Jie vengė gydytojų ir kaupdami atsargas ir ginklus aktyviai ruošėsi pasaulio pabaigai. Na, galit įsivaizduoti – truputį pamišę sektantai.
Tačiau prisiskaičiusi atsiliepimų aš laukiau, kada mane šokiruos. Šokiravo. Tai, kad JAV būna mormonams skirti universitetai (na, bent jau lanko tokių dauguma). Šokiravo tai, kad niekada nesimokę mokykloje, nemokomi namie ir tik prieš egzaminus knygas pakrimtę vaikai (net studijuodami universitete vis dar nežinantys, kas yra Holokaustas) tampa daktarais. Pusė iš aštuonių, ar kiek ten, vaikų apsigynė daktaro laipsnius. Tuo tarpu aš asmeniškai artimiau pažįstu tik vieną mokslų daktarę. Įdomu pasirodė ir tai, kaip žmogus į aukštojo mokslo sistemą ateina nesugadintas, su balto popieriaus lapu galvoje ir todėl jo idėjos skamba kitaip bei įdomiai. Šokiravo ištikimybė ir prisirišimas prie šeimos. Tas nuolatinis grįžimas pakrapštyt žaizdos.
Na, o visa kita manęs nesukrėtė, nes, oh my guilty pleasure, paskaitinėju delfi ir kartais jo komentarus. Ar mane gali šokiruoti tai, kad stiprus nudegimas gydomas kompresiukais, o į smegenų sutrenkimą nekreipiama dėmesio? Ne, nes užtenka paskaityti vieną kitą komentarą po straipsniu apie skiepus. Ką jau čia, kas ketvirtas nesugeba kaukės teisingai užsidėti, tai negali tikėtis, kad esame civilizuotesni. Be to, nepaisant fanatizmo, šeimos tėvas nors ir buvo aklas ir kvailys, tačiau lemiamais momentais neprieštaravo tam tikriems vaikų sprendimams.
Šiaip knyga buvo įdomi. Tikrai nesigailiu, kad skaičiau, įdomu sužinoti apie, norėjau sakyti kitokį, bet gi turbūt mūsų kaimuose vis dar yra panašių šeimų, gyvenimą.
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Aprašymas leidyklos puslapyje.
Panašios knygos: tikros istorijos neskaičiau, tačiau survaivalizmas, pamišęs tėvas ir panašios temos gvildenamos Kristin Hannah knygoje „Sugrįžimas į Aliaską“.
Puslapių skaičius: 456
Knygos kilmė: knygą pirkau
Perskaityta: 2020 10 21
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: tikra istorija, autobiografija.
+ There are no comments
Add yours