Helen Hoang „Meilės aritmetika“
Mano komentarai: Hey, šimtoji metų (o jie pas mane prasideda lapkritį) knyga. Leidyklos atstovė sakė, kad čia bus daug sekso, na, lyg 50 pilkų atspalvių, tik iš Aspergerio sindromą turinčio žmogaus perspektyvos. Bet jau ir iš aprašymo aišku, kad sekso bus daug („sutinka padėti jai sužymėti varneles prie visų pamokų plano punktų – nuo įžanginių glamonių iki toli gražu ne misionieriaus padėties.“). O aš pasitryniau rankomis, valio, gausiu progą parašyti, kad 50 pilkųjų buvo viena geriausių mano skaitytų knygų ir stebėsiu, kaip knygų uostytojai žagsi. 😀
Kas man patiko? Tai, kad knyga paprasta ir prie jos užtrunki tik tiek laiko, kiek verta jai skirti – porą valandų.
Istorija nuspėjama (jis ir ji, meilė, kliūtis, kliūtis nugalėta), todėl smegenys ilsisi ir ruošiasi tokioms knygoms, kokią skaičiau po jos („Ziuleicha atmerkia akis“).
Stilius smagus. Aš iš esmės tik to ir noriu. Šypsenos vienoje kitoje vietoje.
Kas man nepatiko? Per mažai įdomesnio sekso. Su piam ten tų net nepalyginsi.
Ir dar, jei jau pagrindinei herojei prikabintas autizmo spektro sutrikimas ir bandoma pavaizduoti visas iš to sekančias problemas, tai kodėl ji elgiasi kaip tipinė moteris? Tai yra prisigalvoja nesąmonių apie tai, ką jis turbūt pagalvojo, taip pat slapukauja. Žinoma, neturiu daug žinių apie Aspergerio sindromą, bet čia grožinė literatūra, tai įmanoma kažkur sutirštinti spalvas, o dabar tik tiek, kad triukšmas ir nepažįstami žmonės baugina. Tai ir mane baugina.
Ai, o nors kartą negali būt herojė negraži ir nepagražėt niekaip pabaigoje, bet vistiek atrasti laimę? Su sutrikimu, be sutrikimo, galiausiai padaro taip, kad „kodėl tokiai gražiai moteriai reikia žigolo?“. 3/5 vertinant panašių knygų kontekste.
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Stela Lein kuria algoritmus, leidžiančius nuspėti klientų poreikius, ir uždirba daugiau, nei sugeba išleisti. Tačiau jos patirtis meilės reikaluose kur kas menkesnė nei statistinės trisdešimtmetės. Negana to, Stela turi Aspergerį, pasimatymai ją varo į neviltį, o prancūziški bučiniai sukelia jausmą, tarsi kažkas liežuviu bandytų išvalyti jai dantis. Neatlaikiusi mamos spaudimo kuo greičiau susirasti vyrą, Stela prieina prie logiškos išvados: mylėtis reikia mokytis – daug mokytis – su profesionalu. Palydovas Maiklas Fanas, į Korėjos dramų žvaigždę panašus vietnamiečių ir švedų kilmės gražuolis, neįstengia atmesti Stelos pasiūlymo ir sutinka padėti jai sužymėti varneles prie visų pamokų plano punktų – nuo įžanginių glamonių iki toli gražu ne misionieriaus padėties. Netrukus jų dalykinė partnerystė įgyja keistą prasmę.
PSL: 320
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Balto“.
Perskaityta: 2020 08 23
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.