1117(38) Dovilė Štuikienė “Antrininkė”

Dovilė Štuikienė “Antrininkė”

Mano komentarai: Pradėdama skaityti lietuviškas knygas aš bijau vieno dalyko. To, kurį vadinu lietuviškąją savigaila (nors paprastai sakau stipriau). O jei reikia detalizuoti, tai nupiešiu vaizdelį. Prašau įsivaizduoti niūrų, pilką, lietingą orą. Langas. Per langą lėtai teka lašai. Žmogus ilgai juos stebi. Tada žvilgsnis nukrypsta į lauką, kur vėjo daužomos girgžda sandėliuko durys, tolumoj pakrypęs kryželis ir link horizonto sunkiai eina nuo gyvenimo naštos sulinkęs žmogus. Na, nuotaika tokia. Ar buvo viso šito “Antrininkėje”? Tuoj pasakysiu.

Šiaip man istorija visai patiko. Net ir lyginant su užsienietiškais, man pasirodė smagus trileris. Kelionės metu Liną pagrobia. Ji nusikalto tuo, kad panaši į vieną moterį, kurios dingimą pagrobėjai nori nuslėpti. Gana įdomiai susuktas siužetas ir, sakyčiau, neprasta pabaiga. Knyga galėtų lygintis su daugeliu trilerių, kuriuos, pvz., mėgsta leisti leidykla “Jotema”. Turiu omenyje autores Lisa Gardner, Rachel Abbott ir pan. Ir net apie Vilniaus vietas buvo smagu skaityti, nors paprastai man pažįstamos vietos labiau rėžia ausį, nei panašūs Stokholmo aprašymai.

Buvau suintriguota, man buvo įdomu kuo viskas baigsis, smalsu ar minimi nusikaltimai galėtų būti realūs. Skaičiau, kad autorės konsultavosi su įvairių sričių specialistais. Tačiau, manau, girdite žodelį “bet”. O bet ir yra ta lietuviškoji savigaila, kurią minėjau pradžioje. Rašytoja įtraukė tokius intarpus apie veikėjos praeitį ir mylimąjį Eimį. Tai va jie buvo grynai kryželis pilkame fone už šlapio lango. Kam? Čia dėl to, kad geriausiuose užsienio trileriuose visi pagrindiniai veikėjai tuos savo vidinius demonus tempia? Na, bet jų našta neprimena visos tos mokyklinės klasikos.

Ir visgi, neblogai. Trileriukų mėgėjai turėtų suteikti šansą :).

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Kartais gyvenimas apsiverčia per keliolika minučių, vos išlipus iš mašinos išmesti ledų popierėlio… Tai turėjo būti rami ir nuspėjama šeimos kelionė automobiliu po Europą. Tačiau kai viename Čekijos mieste Lina išeina ieškoti šiukšlių dėžės, vyras ir dukra nebesulaukia jos grįžtančios nei po pusvalandžio, nei po valandos, nei po dviejų. Netrukus jiems tenka vykti į ligoninę atpažinti avarijoje žuvusios moters kūno. Stulbinamas panašumas į kitoje šalyje gyvenusią moterį bloškia vertėją Liną iš saugaus rutininio gyvenimo į visiškai priešingą – pilną nešvaraus farmacijos verslo paslapčių ir nusikaltimų. Įkalinta svetimoje šalyje, paveikta psichotropinių medžiagų, gąsdinama ir šantažuojama, Lina bando išsaugoti sveiką protą ir išsivaduoti iš tankaus voratinklio, kurį supynė praeities vaiduokliai ir nežinia dėl ateities.

PSL: 272; knygą dovanojo leidykla. Perskaityta: 2020 02 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/