Delia Owens “Ten, kur gieda vėžiai”
Mano komentarai: šita knyga pristatoma, kaip itin populiari, perleista n kartų, “amazon” bestseleris, parduota milijonai kopijų. Tai ir vilioja, ir baugina, nes su užkeltais lūkesčiais taip jau būna, patys žinot. Bet nenuvylė.
Istorija skamba net šiek tiek banalokai. Vieniša mergaitė auga pelkėse. Ne visai Mauglis, nes turėjo kontaktą su žmonėmis, bet ne patį geriausią, todėl rinkosi vienatvę. Užaugusi ji buvo apkaltinta miestelio žvaigždės nužudymu, nors nebuvo visiškai jokių įrodymų Tiesiog šiaip – iš neapykantos. Perskaičius tokį aprašymą, atrodo, kas čia galėtų būti tokio žavinčio? Nežinau, reikia paklausti autorės, kaip ji sugebėjo taip parašyti, kad visą laiką išlaikytų dėmesį ir keltų jausmus. Vietomis mergaitės labai gailėjau ir net pora ašarėlių nusirito, kitur gi negalėjau nustoti žavėtis vienišos merginos stiprybe. Be visa kito – graži knygos kalba ir vertimas. Daug retesnių žodžių, neblogai pavyko ir su miestelio gyventojų tarme.
Perskaičiusi knygą, žinoma, šiek tiek paabejojau ar Kaja, kuri beveik neturėjo socialinių įgūdžių, galėjo priimti tam tikrus sprendimus. Tačiau iš esmės tai pagauli, puiki knyga. Nesunku buvo ir pelkę įsivaizduoti. Gal todėl, kad esu buvusi tokioje vietoje? Ir ne vien turistiniuose takeliuose. Ir dar aš mėgstu vienatvę. Tačiau nežinau, ar galėčiau išgyventi tokiomis sąlygomis, kaip Kaja. Ir labiau turiu omenyje, ne fizines aplinkybes, bet tą atskirtį. Juk ji net skaityti ilgai nemokėjo. Kaip ten bebūtų, nesistebiu, kodėl knyga tapo bestseleriu, bet tuo pačiu, numanau, kad patiktų ne visiems. Nutolę nuo gamtos, visur ieškantys vien tik logiškų paaiškinimų, rastų prie ko prikibti. O man istorija priminė gražią pasaką. Beje, džiugino ir pati pabaiga, kuomet išsinarpliojo galai 🙂
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Pelkių Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Tapusi paaugle Kaja susibičiuliauja su vietiniu vaikinu Teitu Vokeriu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir Čeiso Endriuso, „miestelio pažibos ir geriausio įžaidėjo”. Tad kai pelkėse 1969-ųjų spalį aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja.
PSL: 426; knygą dovanojo leidykla. Perskaityta: 2020 02 24
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.
Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/