Mano mintys: Pasakysiu trumpai. Nebuvo tai labai stipri knyga. Nebuvo ir mano knyga. Visgi pagrindinė istorija sudėliota gana įdomiai. Brandi pora sukūrė antrą šeimą, į kurią atsivedė savo vaikų. Visi gyvena puikiai, sutaria gražiai. Tik štai, kartą vyro sūnus girtas važiuodamas iš vakarėlio padaro avariją, kuri nulėmė žmonos dukros mirtį. Savaime suprantama, kad toks nutikimas atneša daug tarpusavio kaltinimų, kelia nuoskaudas ir apskritai nelengva susitaikyti: mamai su dukros mirtimi, savotiška posūnio netektimi ir vyro atitolimu. Tėvui dilema ar ginti sūnų, ar bandyti išlaikyti santuoką. Tokia psichologinė knebeklė skamba visai įdomiai ir primena Jodi Picoul romanus. Beje, nesu jos gerbėja.
Tačiau knyga buvo silpnoka. Autorė iki galo neišvystė charakterių. Situacijos stiprios, bet jas lydėjo silpnokos dramos. Ir dar istorija apipinta visai nereikalingais šalutiniais personažais. Kažkokia ten sultono žmona, kurią pagrindinė veikėja vadavo lyg Džeimso Bondo filme. Tada besitąsanti milijonierių porelė. Nesąmoningas pagrobimas dėl išpirkos. Atrodo lyg būtų prilipinta iš kokios kitos knygos. Kam to reikėjo?
Tačiau ar viskas taip blogai? Tikrai ne! Kiekviena knyga ko nors pamoko. Pvz., ši vėl į galvą kala amžiną tiesą: kalbėkitės šeimoje. Jei reikia, kalbėkitės dar ir dar ir dar kartą.
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Ko gero, visi esame nors kartą gyvenime savęs paklausę: ar egzistuoja nekaltas melas? Ar meluodamas savo naudai nieko neįskaudinsiu? Ir ar sąžininga rinktis tiesą, kai melas gali išgelbėti kito ateitį ar net gyvenimą? Skyrybų advokatė Lėja Hajet puikiai žino, kad antroji santuoka sėkminga būna taip pat retai kaip laimingas loterijos bilietas. Tačiau ji tą bilietą ištraukė: po kelerių nevilties metų ištekėjo už beveik tobulo vyro, drauge jie sukūrė jaukius namus penkiems savo vaikams. Lėja Hajet ir Pitas Konlėjus buvo laimingi, žiūrėjo viena kryptimi ir tai, ką matė, atrodė amžina ir nesugriaunama. Namuose palikę netrukus aštuonioliktąjį gimtadienį švęsiantį Pito sūnų Kipą ir keturiolikmetę Lėjos dukterį Krisę, jiedu kelioms dienoms ištrūksta paminėti vedybų sukakties. Lietingą vakarą grįžtant namo, suskamba jų mobilieji telefonai: Kipo vairuojamas pikapas atsitrenkė į medį, jis suimtas už vairavimą išgėrus. Ir automobilyje su juo buvo Krisė. Po dvylikos valandų Krisė miršta, o Kipas apkaltinamas dėl nužudymo. Kipas garsėjo kaip padykėlis, bet kartu ir kaip puikus mokinys, turintis daug žadančių perspektyvų. Iš pradžių Lėja daro viską, kad padėtų Pitui ir Kipui atlaikyti šį sunkų išbandymą. Iki tos akimirkos, kai vaikinas ima tvirtinti, kad prie vairo sėdėjo Krisė ir kad tai matė pro šalį važiuojantis kunigas. Lėja pasibaisėjusi, kad gindamasis Kipas juodina jos dukters vardą, o Pitas įsikimba šios istorijos kaip paskutinės vilties išgelbėti sūnų nuo kalėjimo. Artėjant teismo dienai, sutuoktiniai blaškosi tarp lojalumo savo vaikams ir vienas kitam. Lemtingos nakties įvykiai atrodo vis labiau neaiškūs.
PSL: 464; knyga dovanota leidyklos. Perskaityta: 2020 02 06
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.
Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/
Asta
Žiūriu kažkelinta tavo skaitoma knyga ne detektyvas ;). Aš iki kokių 35metų skaičiau tik detektyvus, trilerius. Viskas pasikeitė savaime ir iš karto. Vieną dieną bibliotekoje įprastai nuėjau į detektyvų skyrių ir supratau, kad daugiau jų nebenoriu… Nuo tada jų daugiau nebeskaitau. Nors buvau ne kartą pasiėmus iš bibliotekos, bet nebeskaičiau jų.
Dėl Jodi Picault romanų, tai vieną kažkada seniai skaičiau, nelabai patiko. Ir kaip tik šį mėnesį po ilgo rinkimosi pasiėmiau jos knygą “Kuprotojo banginio dainos” ir tai buvo tas retas atvejis, kai paskaičiusi 50-60psl. padėjau knygą į šoną be minties sugrįžti ją skaityti…
Salomėja
Tai, kad niekada nebuvo taip, kad aš skaityčiau tik detektyvus. Žinoma, aš juos skaitau beveik visus, kurie tik patenka į rankas, bet šiaip gi šio žanro knygos nėra dominuojančios, greitai pritrūktų skaitinių 🙂