1090(11) Jo Nesbo “Peilis”

Estimated read time 3 min read

Jo Nesbo “Peilis”

Mano komentarai: Apie “Peilį” galiu pasakyti trumpai: “Kalėdos atėjo ir praėjo”. Bent jau taip jaučiausi. Tai buvo laukiamiausia knyga (neskaitant Murakami, kurį vis dar taupau). Bet va, paskutinis puslapis užverstas ir kankina pošventinė (poskaityvinė?) depresija, nes norisi dar, nes buvo per mažai, nes tiek laukta…

Haris Hūlė yra mano mėgstamiausias visų laikų veikėjas. Bet tai nereiškia, kad žiūriu atlaidžiai. Po “Peilio” aš tokia pikta ant jo, kad jei sutikčiau – įspirčiau. Garantuotai. Kaip šitaip, Hari, tamsta toks protingas, bet asilas. Tačiau, jau esu užsiminusi, kad šeštus metus negeriu alkoholio. Ir Hūlė, nors ir išgalvotas, bet padarė tam didelę įtaką. Per daug, oi per daug aš jaučiau tą jo savijautą panirus į svaigulį. Gražiai ir įtikinamai personažas privertė pergalvoti gyvenimą. Net ir šioje istorijoje buvo toks perdėtas momentas, kuomet alkoholio lašas nuvarvėjo ant žemės. Autorius gal kiek persistengė su tokiomis scenomis, bet pagavau save prisiminimuose. Tam tikrais atvejais tai nėra perspausta, tai realybė.

Na, o kas liečia šiaip bendrą istoriją, tai 12 serijos dalis yra puiki. Tačiau, joje autorius daug daugiau dėmesio skyrė vidiniams pagrindinių veikėjų demonams. Šių būdavo visada, bet dabar ypač gausu. Mano manymu, būtina perskaityti kitas dalis, kitaip “Peilyje” nieko įdomaus nerasite. Dar įdomu tai, kad mes su vyru visai kitaip vertiname tam tikrą elgesį ir jo pasekmes, tad ši knyga daugiasluoksnė ir kiekvieną paliečia skirtingai.

Vieną tik norėčiau atmatyti – kažkada žiūrėtą “Sniego senį”. Neįsivaizduoju, kaip tokiam personažui galima parinkti visiškai netinkantį aktorių. Kita vertus, jis toks blankus, kad mano įsivaizduojamasis lengvai pastumia į šoną.

Aš laukiau Hūlės ir jis manęs nenuvylė.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Haris Hūlė dar niekada nebuvo taip arti prarajos. Rakelė – vienintelė moteris, kurią jis kada nors mylėjo, – galutinai nutraukė su juo santykius. Oslo policijoje jis peržiūri užšaldytas bylas ir rūšiuoja dokumentus, užuot daręs tai, ką geba geriausiai, – tyręs žmogžudystes, kurios gali būti susijusios su Sveinu Finu, seksualiniu nusikaltėliu, serijiniu žudiku ir Hūlės priešu. Kadaise Haris pasodino jį už grotų, o dabar, po daugiau kaip dešimtmečio kalėjime, Finas laisvėje, pasiryžęs atkeršyti. Ir viskas tik į bloga. Kai vieną rytą Haris atsibunda sunkiai pagiringas, visiškai neprisimindamas nakties, kruvinomis rankomis, tai – tik veriančio nelyg išgaląsti peilio ašmenys košmaro pradžia.

PSL: 576; knyga dovanota leidyklos; Perskaityta: 2019 12 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

2Comments

Add yours
  1. 1
    Jurgita

    Labai prasta apžvalga. Apie nieką ir labai labai bloga nuotrauka.. Nesuprantu kam tos leškos įmestos į ekraną.

  2. 2
    Salomėja

    Jurgita, ne viską gyvenime lemta suprasti 🙂 Net ir tai, kad čia nėra apžvalga. Čia yra mano asmeninis komentaras apie perskaitytą knygą. Jūsų komentaras juk irgi labai prastas ir ką?

+ Leave a Comment