1084(5) Shin Kyung-sook “Ri Džinė”

Shin Kyung-sook “Ri Džinė”

Mano komentarai: Nežinau, kas čia pasidarė toms leidykloms, bet man kiekvieną įrašą norisi pradėti pagyrimu viršeliui. Rimtai. Nors prasto turinio jie nepataisytų, bet akivaizdu, kad pagaliau stengiamasi patraukti ir akį. Smagu.

Na, o Ri Džinė pasirodė įdomus personažas. Ši knyga ir patiko, ir turėjo erzinančių elementų. Kas užkliuvo? Sausokas rašymo stilius. Vietomis, ypač skaitant apie politines Korėjos bei kitų šalių peripetijas, atrodė lyg tai būtų dokumentinė knyga. Žinias pagilinti naudinga, ką jau čia, aš net nežinojau Čosono karalystės, bet būna rašytojų, kurie moka detales pateikti įdomiau. Dar trūko šiek tiek ryškesnio Ri Džinės paveikslo. Kažkiek ji atsiskleidžia rašydama neišsiųstus laiškus Čosono karalienei, bet kitais atvejais sunku suprasti jos jausmus. Išoriškai viskas gerai, nes tų laikų žmonių fasadas buvo tvirtesnis, emocijų mažiau, bet kadangi bandyta griebti ir šiek tiek veikėjų vidaus, tai man kažko trūko. Tad čia tie neigiami elementai. Bet gausu ir punktų, prie kurių galėčiau dėti varneles “patiko”. Gal ir nuobodokai išdėstyti istoriniai politiniai faktai, bet jei patys gana įdomūs ir nušvietė įvykių foną. Man patiko sužinoti apie tam tikras korėjiečių tradicijas ir gyvenimo būdą. Intriguojanti pasirodė ir pagrindinių veikėjų “meilės” linija, kurią buvo sunku išnarplioti. Kiek gi ten tikrų jausmų, kiek kitų motyvų ir kodėl viskas baigėsi būtent taip ir ne kitaip? Smagu buvo “pagyventi” devyniolikto amžiaus pabaigos Paryžiuje, kuris tik dėjosi labai liberaliu ir atviru.

Taigi, išvada tokia, kad nors romanas vietomis atrodė sausokas, iš esmės jis man suteikė ir tam tikrų istorinių žinių, ir patenkino dramos poreikį. Kažkuo, labai lengvai priminė senas Allende knygas, kurios rašydavo apie stiprias moteris ir politiką. Na pvz., “Inesę”. Tik žinoma, pietietė rašė gerokai jausmingiau :). “Ri Džinė” santūri, lėta, bet kažkuo traukianti.

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Į Čosono karalystę paskirtas Prancūzijos pasiuntinys Kolenas de Plansi iš pirmo žvilgsnio įsimyli rūmų šokėją ir, net žinodamas, jog ši iki gyvenimo pabaigos liks verge, prisipažįsta karaliui apie savo jausmus ir gauna leidimą ją vesti. Po kelerių metų Ri Džinė drauge su Kolenu palieka nuo pasaulio visiškai užsidariusią Korėją ir atvyksta į Paryžių, kur tvyrant la belle époque atmosferai gyvena laisvos moters gyvenimą, kartu su čia studijuojančiu korėjiečiu į prancūzų kalbą verčia ir leidžia Čosono literatūrą. Tačiau tėvynės ilgesys kelia skausmą ir kančias. Deja, sugrįžimas į pavydo ir intrigų persmelktus rūmus ne tik nesuteikia palengvėjimo, bet ir tampa tragiškas.

PSL: 448; knygą dovanojo leidykla; Perskaityta: 2019 11 30

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/