1081(2) Stefan Ahnhem “9 Kapas”

Stefan Ahnhem “9 Kapas”

Mano komentarai: Kaaaaip aš džiaugiuosi, kai į nagus patenka geras detektyvas! Ir va, panašu, kad yra dar vienas autorius, kurio knygos nenuvilia. Nors vertinimas, kol kas, tik iš dviejų skaitytų. Tiesa, kadangi aš retai perskaitau visą informaciją nugarėlėje (tik tiek kiek apie turinį, bet praleidžiu dalį apie autorių ar visokius atsiliepimus), tai buvau truputį sutrikusi, kuomet susivokiau, kad leidausi į “Beveidžių aukų” priešistorę. Dar nuėjau pasitikrinti, kokia tikroji eilės tvarka, nes pamaniau, kad išleista nenuosekliai. Nebūtų gi pirmas kartas. Bet gi ne. Viskas teisinga. Tad kodėl toks autoriaus užmanymas? Gal “9 kapas” buvo pirma knyga, o leidyklos jos nepriėmė? Gal buvo juodraštis? Na, bet žinokit, kad “9 kape” sužinosite, kodėl Fabiano Risko karjera Stokholme baigėsi, kaip ten viskas buvo su Niva ir šeimos santykiais.

Lyginu abi istorijas ir man vistiek atrodo, kad “9 kapas” buvo parašyta pirma. Nes ir veikėjo charakteris dar ne toks ryškus, ir nusikaltimo nagrinėjimai kiek painesni ir chaotiškesni, tarsi “Beveidėse aukose” rašytojas būtų jau įsivažiavęs. Keista, ar ne? Na, o atmetus palyginimus, tai patiko! Rimtai. Buvo daug veiksmo, žiaurumo, galvosūkių. Kažkas rašė, kad šiurpsta nuo Kingo “Tas”. Man ji pasirodė juokinga, nuobodi, vaikiška knygelė. Pašiurpti yra kur skandinavų detektyvuose, bent jau man naktį sapnuotis gali tokie dalykai, kaip tave įkiša į bagažinę, kur jau guli du supjaustyti lavonai ir teka jų skysčiai. Ar gulėjimas savaičių savaites tamsoje. Ir dar į burną pastoviai pumpuojama maistinga braškių skonio tešla. Fu!

Beje, pastebėjote, kad serijinių detektyvų autoriai turi pasikartojantį braižą? Pvz., Nesbo knygose apie Hūlę nusikaltėlis dažniausiai pagaunamas likus dar trečdaliui leidinio :). Tad iš karto nujauti, kad dar ne pabaiga. Čia gi taip pat abiejose knygose buvo panašumų, tad kažkaip nenustebsiu, jei šis bei tas kartosis ir trečioje dalyje. O jos laukiu. Patiko man šis autorius. P.S. labai smagiai skaitosi apsišaudymai juokeliais tarp švedų ir danų :).

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam. Net jei tai keltų pavojų gyvybei. Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Moters vidaus organai – tarsi perleisti per mėsmalę, o po ja – lipnaus, jau krešėti pradėjusio kraujo jūra. Tik tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas. Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus. Žingsnis po žingsnio jie įsitraukia į makabrišką žudikų žaidimą, kur nuo kraujo, pavienių kūno dalių ir amžinai siaučiančios pūgos šiurpsta oda, o galvose nepaliaujamai skamba vienas klausimas: kas pirmas užbaigs šią kraupią dėlionę?

PSL: 592; knygą dovanojo leidykla; Perskaityta: 2019 11 18

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/