Kim Leine “Amžinybės fjordo pranašai”
Mano komentarai: kuomet mano rankose atsidūrė ši knyga, aš tikrai leidau sau pasigrožėti ir padžiūgauti dėl puikaus leidimo. Tikrai kažkas tokio yra ir viršelis, ir vidinių puslapių apipavidalinimas. Puikiai! Po to mane šiek tiek baugino tema ir apimtis. Aš tikrai nesu fanė tų knygų, kurios labai daug kalba apie religiją. Tačiau tuo pačiu aprašymas žadėjo ir nuotykius, banginių medžiokles, išgyvenimą atšiauriuose kraštuose ir pan. Vilioja!
Na ir kai gavau, tai gavau! Skaičiau daug lėčiau nei man įprasta, bet ir mėgavausi kūriniu. Iš tiesų tai lyg ir istorinis epas pasakojantis apie tuos laikus, kai danai kolonizavo grenlandus. Savaime suprantama, kad abiems pusėms teko patirti tam tikrų iššūkių. Ir šiame kontekste jaunas, nelabai uolus ir gyvenime besiblaškantis, pastorius palieka Daniją ir išplaukia į misiją dorais krikščioniais paversti laukinius šiauriečius.
Romano eiga sudėliota gana įdomiai. Iš pradžių mes skaitome apie Morteno Falko studijų metus Kopenhagoje. Didmiesčio viliones, ištvirkavimą ir tą etapą, kuomet medicininiais tikslais buvo vagiami lavonai. Mat Mortenas tik dėl tėvo studijavo teologiją, o širdyje norėjo būti daktaru. Galiausiai baigęs mokslus, atsisakęs šiltos vietelės ir turtingos žmonos jis patraukia į Grenlandiją.
O čia ir prasideda pagrindinės įdomybės. Ir štai ką apima istorija:
kaip kuriasi kolonijų gyvenvietės atšiauriuose kraštuose, kaip vystosi vietinių grenlandų ir danų santykiai, kaip patys danai sutaria tarpusavyje, kaip jie gyvena atskirti nuo tėvynės ir tik kartą per metus tesulaukdami laivo, kaip sekasi skleisti naują tikėjimą, apie grenlandų buities papročius, apie žmogaus abejones savo tikėjimu, apie laisvės troškimą, apie nukrypimus, iškrypimus, kraujomaišą ir sektas. Oi daug visko! Ir dar man patiko, kad romanas labai realus. Jokios romantikos. Na žinote, būna skaitome apie laikus prieš kelis šimtmečius ir viskas taip gražu: perukai, pūstos suknelės, korsetai, laivų kapitonai… O čia šnai – realybė! Lauko išvietės, utėlės, ligos, nemalonūs kvapai, šlykštūs valgiai… Tiesiog galima lengvai įsivaizduoti, kad būtent taip viskas ir buvo.
Buvo neįdomių skyrių, buvo tokių, kuriuos godžiai rijau, bet šio romano visuma likau sužavėta. Tai pirma mano skaitymo metų knyga, tad nežinau ateities, bet jei ją būčiau perskaičius dar praeitą mėnesį, tai tikrai būčiau įtraukusi į metų top.
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Sukertopeno kolonija, vakarų Grenlandija, 1793 m. Kažkas nuspiria moterį nuo uolos į jūrą. Kolonijos pastorius danas Mortenas Falkas ilgisi namų. Jam talkinantį grenlandą katechetą degina pyktis ir skausmas. Tarp grenlandų ir kolonistų auga priešiškumas. Kartą per metus čia atplaukia laivas. Krašto gilumoje sukyla krikščionys grenlandai, kuriems vadovauja pranašai Habakukas ir jo žmona Marija Magdalena. Jie svajoja apie laisvę, lygybę ir brolybę, būdami už 4 000 km į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus ir prancūzų revoliucijos. Morteną Falką drasko dilema: ar paklusti danų valdžiai, ar atsiduoti svaiginančioms grenlandų svajonėms apie laisvę?
PSL: 496; knygą dovanojo leidykla; Perskaityta: 2019 11 13
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.
Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/