1062(88) Kristin Hannah “Sugrįžimas į Aliaską”

Kristin Hannah “Sugrįžimas į Aliaską”

Mano komentarai: Hannah knygos man patinka. Būna griebia kažką už širdies. Ir visos kažkaip skirtingai, temos įdomios. Pvz., “Namų fronte” buvo pasakojama apie tai, kaip jaučiasi šiuolaikinė šeima, kurios mama yra karė ir dalyvauja misijose. Na, o “Sugrįžimas į Aliaska” yra istorija apie bandymą įsitvirtinti, vietos paieškas, smurtą šeimoje, gyvenimą mažoje, susiskaidžiusioje bendruomenėje.

Įvykiai vaizduojami trylikametės Lenės akimis. Man toks pasirinkimas visada kelia skepsį, nes atrodo, kad knyga tampa paaugliška. Visgi pabaigiama tada, kai Lenė jau subrendusi moteris, tad pamatysime nemažą gyvenimo etapą. Lenės tėtis grįžta iš Vietnamo karo. Psichologiškai palaužtas nelaisvėje, jis neranda sau vietos, neužsilaiko darbuose, daug geria ir užsikabina už netikėtos idėjos – keliauti į Aliaską. Visa tai vyksta 8-tame dešimtmetyje, kuomet Aliaska buvo kur kas mažiau civilizuota nei dabar, traukdavo bėglius ir šiaip nepritapėlius. Na ir atvyksta šeima į lūšnelę be patogumų, mažą bendruomenę, kaimą, kuris pasiekiamas tik keltu. Visi aplinkui tik ir kalba apie žiemą. Ruoštis žiemai, ruoša žiemai, pasiruošimas žiemai – tie žmonės daugiau niekuo negyvena. Skaityti apie tokį gana laukinį gyvenimą buvo įdomu, bet knygos esmė net ne tame. Netrukus paaiškėja, kad Lenės tėtis apimtas demonų nesivaldo, muša žmoną, jį apima paranojiškos idėjos apie atominį karą ir t.t. Žodžiu psichuoja, o gyventi šalia kažkaip tenka. Va ta dalis ir yra stiprioji Hannah pusė. Emocijos, sprendimai, susitaikymas, pasekmės. Moka pasikapstyti žmonėse.

Silpnoji vieta man pasirodė knygos pabaiga. Jau tokia melodramiška, kad negaliu. Manau buvo galima realiau. Kita vertus, po šitiek tiesioginės ir perkeltinės tamsos, gal ir gerai šiek tiek cukraus.

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Kora Olbrait su vyru Erntu, neseniai grįžusiu iš Vietnamo karo, išsiveža trylikametę dukterį Lenę į naujojo gyvenimo paieškas Aliaskoje. Olbraitai atvyksta nepasiruošę nei orui, nei gyvenimui vienumoje, vis dėlto su glaudžiai sugyvenančios bendruomenės palaikymu įsikuria atšiauriame, gražiame laukinės gamtos kampelyje.

„Sugrįžimas į Aliaską“ yra epas apie žmogaus gebėjimą išgyventi ir meilę. Tai intymus milžiniškus išbandymus ištvėrusios šeimos portretas, atskleidžiantis Amerikoje nykstantį gyvenimo būdą.
Kristin Hannah jai būdingu stiliumi derindama elegantišką prozą ir sudėtingus veikėjų charakterius, sukuria itin paveikią istoriją, šlovinančią žmogaus dvasios stiprybę ir neįtikėtiną, neišsemiamą moters jėgą. Romanas apie sunkiausius šeimai tenkančius išbandymus ir ryšius, galinčius suskaldyti bendruomenę, yra toks pat įspūdingas ir galingas kaip pati Aliaska. Jis puikiai iliustruoja Kristin Hannah gebėjimą supinti išskirtinai asmeniškus ir universalius išgyvenimus.

PSL: 512; knyga elektroninė; Perskaityta: 2019 09 05

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/