Celeste Ng “Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau”

Mano komentarai: Vos tik pasirodė anonsas, knygų bendruomenė sujudo. Hm, galvoju, ir ko čia toks bruzdesys prasidėjo? Pasirodo knyga gi 2017-tais išrinkta kaip geriausia “Goodreads”. Nelabai aš ta svetaine naudojuosi, bet suprantu, kad čia jau ne visokių literatų, komisijų, profesionalų, o grynai skaitytojų pripažinimas. Įdomu, kad kita skaityta autorės knyga man įspūdžio nepaliko, bet gi visi mes tobulėjam, ar ne? Tada pasipylė puikūs atsiliepimai ir teko pačiai sužinoti kaip ten kas.

Kol aš knygos neperskaičiau iki pabaigos, niekaip nesupratau už ką ji liaupsinama. Gražus tobulas amerikietiškas miestelis, ideali turtinga šeima su keturiais daugumą stereotipų atitinkančiais vaikais, nauji kaimynai, paauglių meilė, paviršutiniškos paslaptys. Primena šiek tiek “pretty little liars” tik be žmogžudysčių, dar labiau “Stefordo moteris”, tik be fantastinio elemento. Įdomu įdomu, bet ko gi čia svaigti dėl tos knygos? Tačiau jau baigusi ir per naktį pagalvojusi, supratau, kad man patiko gerokai stipriau, nei atrodė tuo metu kai skaičiau.

Tai pasakojamas apie stiprius kontrastus. Pvz., štai puiki amerikietiška šeima, o jiems kaip atsvara – vieniša motina su dukra. Štai mama, kuri dirba butaforinį darbą, labiausiai dėl to, kad visuomenėje atrodytų geriau, ir kitoje pusėje moteris, kuri laksto per kelis darbus, kad tik išgyventų, išlaikytų dukrą ir galėtų kurti meną. Štai sėslūs žmonės, štai toks, kuris metus neišgyvena vienoje vietoje. Taisyklės ir chaosas! Ir tokie kontrastai kiekviename žingsnyje. Tada autorė suleido visus į vieną katilą (į taisyklėmis kuriamą miestelį įnešė chaoso) ir laukė gaisro. Tiesą sakant ir sulaukė, nes nuo degančio namo prasideda visa istorija, pasakojanti, kaip gi viskas iki tų liepsnų priėjo.

Taip ir skaičiau apie tobulą miestelį, kuriame net daržovių negalima auginti, pirmąsias jaunuolių meiles, menininko kelią, įvaikinimo bėdas, abortus ir surogatines motinystes, vis nežinodama, kodėl knyga populiari ir liaupsinama, bet baigusi prisidedu ir aš – labai patiko. Ir dar, nors knygų neskirstau į sezonines, bet ši tokia tikrai labai vasariška!

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: „Taisyklių bėda ta, kad jos rodo teisingą ir neteisingą kelią. O juk dažniausiai egzistuoja tiesiog keliai ir nė vienas iš jų nėra absoliučiai teisingas arba neteisingas.“
Tobulame Klivlando priemiestyje Šeiker Haitse gyvena tobulos šeimos. Jie kasryt prabangiais automobiliais pajuda į savo sėkmingus darbus, o grįžę vaikus pabučiuoja į kaktą, kepa kvapnius sausainius ir pjauna visad vešlią žolę. Visi čia laimingi. Ypač Elena Ričardson – keturių vaikų mama, darbšti vietinio laikraščio reporterė ir įstabaus namo šeimininkė, – kuri besąlygiškai laikosi visų priemiesčio gyvenimo taisyklių.
Bet vieną dieną į Ričardsonų šeimos nuomojamą butą įsikrausto laisvų pažiūrų fotomenininkė Mija su penkiolikmete dukra Perla. Tik mama ir dukra. Nenuostabu, kad jos greitai susilaukia dėmesio: Mija ir Perla tarsi atveria ilgai slėptą prarają idiliškame priemiesčio pasaulyje, parodo kitą, gyvenimo be taisyklių, pusę. Laisva ir paslaptinga Perla netrukus krenta į akį jaunesniajam Ričardsonų sūnui Mudžiui, ir dviejų, iš pažiūros nesuderinamų, šeimų gyvenimai susipina negrįžtamai.

PSL: 360; Knyga dovanota leidyklos; Perskaityta: 2019 06 29

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/