1002(28) Malin Persson Giolito “Didžiausia iš visų”

Malin Persson Giolito “Didžiausia iš visų”

Mano komentarai: Susidūriau su atveju, kuomet anotacija skambėjo labai patraukliai ir nenorėjau tikėti žmonėmis, kurie sakė, kad knyga nuobodoka. Bet jie buvo teisūs.

Istoriją pasakoja aštuoniolikmetė Maja, kuri jau 9 mėnesius yra visiškai izoliuota nuo pasaulio ir sėdi teisiamųjų suole. Kaltinama, kad kartu su savo vaikinu suplanavo sėkmingai įvykdytą šaudymą mokykloje. Maja šokinėdama tarp dabarties (teismo salės arba izoliatorius) ir praeities, papasakoja savo istoriją. Paliečia kiekvieną susijusi žmogų: geriausią draugę, tėvus, sesutę, vaikiną, jo draugus. Maja yra pikta ir jaučia kaltę, nes faktas, kad ji šaudyme dalyvavo ir faktas, kad nušovė du žmones. Mums, skaitytojams, tik neaišku, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl.

Knyga skaitėsi labai labai lėtai. Kelis kartus norėjau mesti, bet mane vis sulaikė tie keli geri atsiliepimai ir pažadas, kad pabaigoje paaiškės kažkas šokiruojančio.

Iš tiesų, po visko, man į teismo suolą norėjosi pasodinti Majos tėvus. Mano manymu, jie elgėsi tarsi kokie sąvadautojai. Žinote, tą lietuvišką istoriją, kur kažkokia nepilnametė Urtė buvo susiradusi atseit milijonierių amerikietį ir tėvai tik sveikino tuos santykius? Tai čia panašiai. Tik tiek, kad jie ir patys buvo turtingi, vėliau sugebėjo nusamdyti kiečiausią advokatą, tad man visiškai nepaaiškinamas aklumas, kuomet taip susižavima turtingiausio žmogaus sūnumi, kad užsimerkiame prieš jo elgesį su nepilnamete dukra. Kad ir pavyzdys. Ji pabando šį palikti, jis pabando nusižudyti, Majos tėvai padeda susipakuoti jai daiktus, kad greičiau lėktų į ligoninę, o vėliau sako, kad nieko tokio, kad praleidinėji pamokas, tavęs gi jam reikia, jam sunku. Skamba normaliai? Va šios vietos mane kraupino labiau nei žudynės. Tai, kad tu esi bejėgis ir kartais tiesiog nematai išeities, nes niekas nepalaiko.

Labai norėjau kažkokios sukrečiančios pabaigos, bet ji buvo būtent tokia, kokios gali tikėtis jei atidžiai stebi teismo procesą ir tiki, kad jis teisingas. Negaliu pasakyti, kad šioje knygoje radau kažką įdomaus.

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Oficialiai: Didžiausi turtuoliai retai susiduria su gyvenimo sunkumus kenčiančiais žmonėmis, bet Jušholmo gimnazijoje tai nutiko. Penki paaugliai ir gera linkintis mokytojas. Jų bendravimas baigiasi katastrofa. Po devynių mėnesių aštuoniolikmetė Maja stoja prieš teismą. „Nežinau, kaip pajėgsiu viso to klausytis, tačiau nekreipti dėmesio būtų pavojinga. Nes tada girdžiu garsus. Garsą, kai jie įėjo į klasę ir nutempė mane, garsą, kai Sebastiano galva trinktelėjo į grindis, tarsi būtų tuščia. Vos tik atsipalaiduoju, garsas sugrįžta ir aidi manyje. Aš suleidžiu nagus sau į delnus ir stengiuosi iš ten ištrūkti, bet tai nepadeda. Negaliu to atsikratyti. Mano smegenys parvelka mane atgal į tą prakeiktą klasę.“ Neįtikėtinai meistriškai papasakota istorija, kurios kiekvienas sakinys pulsuoja įtūžiu, kuri parašyta tokia taiklia, aiškia ir aštria tarsi skustuvas šnekamąja kalba, kad šiai rašytojai prilygsta tik nedaugelis jos kolegų.

Gairės sau: KPS: 400 Ke 2019 04 02

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/