Tai ką gi rengtis? Mano savaitės apranga

Estimated read time 5 min read

Šis įrašas neįprastas ne tik jums, bet ir man :). Kol kas esu rodžiusi tik vieną drabužių derinį, o dabar ketinu pakalbėti apie dar kelis. Čia ko gero kyla keli klausimai:

Ar Veni Vidi taps mados bei stiliaus blogu, o Salomėja mados blogere?

Na, gal nejuokinkime pasaulio. Kol neturiu galimybių daryti tikrų, ryškių, kokybiškų fotosesijų, kol neišdrąsėjau prieš kamerą, kol neišmokau pozuoti, į jokias stiliaus blogeres nepretenduosiu. O ir šiaip, man regis stiliaus blogeriai yra tokie guru, iš kurių žmonės semiasi idėjų. Na, o aš visada pasižymėjau keista ir eklektiška apranga, kuri tikrai negalėtų būti pavyzdys. Patikėkite manimi, studijų laikais aš vaikščiodavau dėvėdama raudoną striukę, salotinį sijoną, raudonas pėdkelnes ir salotines kojines iki kelių.

Aš niekada nedėviu treningų. Net sportuodama. Nes man žiauriai negražu. Geriau jau kokios timpos ir sportinė suknelė.

Aš džiaugiuosi, kad gyvenimas dar neprivertė manęs dėvėti klasikinės, ofisinės aprangos. Nes tai žiauriai ne mano stilius.

Ir aš baisiai nuobodžiauju apsirengusi džinsai + maikutė. Nes tai tik pridengtas nuogumas. Neįdomu.

Tai kam toks įrašas?

Visų pirma noriu įgauti bent truputį patirties, kai stoviu prieš kamerą. Tiesa, aš fotografuoju save pati, todėl galiu daryti 100 kadrų :). Visų antrą, aš noriu papasakoti paprastiems žmonėms, kaip rengiasi kiti paprasti žmonės. O ypač dar ir todėl, kad esu tas vadinamasis +Size. Na, pripažinkime, kad S-M dydžio merginos gali rengtis beveik viską. Joms tinka ir vyro marškiniai, ir kas tik nori. Jos gali išsimatuoti visą parduotuvės H&M ar Zaros asortimentą ir iš jo išsirinkti tai kas patinka. O aš negaliu. Mano dydis prasideda ten, kur minėtose parduotuvės drabužiai baigiasi (nuo XL, jei tas XL nėra mažintas). Ir jei į kažką įlendu, tai to kažko mažai, tai ir pasirinkimo lieka apgailėtinai. Aš visada noriu atrodyti gražiau, todėl labai stengiuosi nesirinkti storinančių rūbų. Net jei tai vienintelė suknelė, į kurią įlindau po savaitės paieškų. Džiaugiuosi tik, kad mano figūros tipas dėkingas ir turiu liemenį. Taip, aš žinau, kad tobuliausia būtų numesti svorio. Na, bet kol tą darysiu, juk norisi gražiai atrodyti, ar ne?

Kaip dažnai planuoju tokius įrašus?

Kol kas norėčiau savo aprangą fotografuoti vieną savaitę, kartą kas mėnesį. Taigi, apie 12 įrašų per metus. Taip galėsiu ir naujus rūbus parodyti. Ir sezonai keisis.

Ir kaip jau minėjau, tai nėra fashionistos deriniai. Ne, aš taip rengiuosi kas dieną, einu darbo reikalais į miestą, einu į susitikimus, kiną, pasivaikščioti…

Ir nepykit, kad ne visada pavyko save pagauti gražiausiu kampu 🙂

Tai gal jau pradėkime!

Pirmadienis. Aš sau su kelnėmis atrodau negraži. Tačiau vistiek gana dažnai dėviu. Nes greita, nes patogu. Šie džinsai yra tokie tamprūs, pusiau timpos, be užtrauktuko ar sagos. Visą visą savaitę aš nešiojau “Margos Masės” kuprinę. Kaip jau minėjau, ji išgyvena renesansą. Kokį pusmetį aš prie jos net prisilietusi nebuvau, o dabar vėl visur tinka.

Antradienis. Pirkti ar nepirkti šią itin tamprią džinsinę suknelę, aš labai dvejojau. Galiausiai pasimatavau, atradau, kad lieknina ir paėmiau. Nors garinimo raštas man visai nepatinka. Visgi drabužis yra nerealaus patogumo. Nelipa, nespaudžia, tamposi. Batus pasivaikščioti išvedžiau pirmą kartą. Patogūs, o dabartiniai orai kaip tik tinka.

Trečiadienis. Tokį mano derinį jau matėte “Instagram” ir gana palankiai sutikote. Ši suknelė yra labai patogi. Bet man atrodo kiek trumpoka, tad jei ją dėviu su pėdkelnėmis, jaučiuosi nejaukiai. O va ant džinsų, arba timpių – nerealus patogumas bei saugumas. Sportiniai bateliai taip pat super komfortiški, ergonomiškai išformuotu padu, nors ir atrodo taip pat kaip daugelis sportbačių. Myliu jų spalvą. Na, o auskarai jau seni, kur tik nedėvėti. Net savo vestuvėse jais puošiausi.

Ketvirtadienis. Dar viena džinsų diena. Margaspalvė, tamsiai žalia etno raštų palaidinė man patinka dėl savo ilgio. Gale ji dar ilgesnė nei priekyje. Buvo vėsu, todėl prigriebiau ilgametį draugą – džinsinį švarkelį. Nežinau kiek jis man jau tarnauja, gal kokius penktus metus.

Šią suknelę ko gero matė kiekvienas mano pažįstamas. Tai ji – ta maža juoda vienintelė. Labai patogi, labai kokybiška, liekninanti. Aš su ja esu buvusi operoje bei teatruose (pėdkelnės + aukštakulniai). Esu buvusi baliuke kaimo sodyboje (aptempti džinsai + kerzai). Esu buvusi gimtadieniuose, laidotuvėse, antrą vestuvių dieną. Nešioju visais metų laikais. Labai verksiu kai jau visiškai nusidėvės.

Tad štai tokie mano vienos rugsėjo darbo savaitės kasdieniniai deriniai. Tikiuosi pasmalsauti buvo įdomu.  Diskutuokit, komentuokit, draugaukite FacebookeInstagrame, ten visko daugiau! Ir visada laukiu laiškų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

+ There are no comments

Add yours