Svečiuose Inga. Kremai jums jau nepadės, arba lietuviško aptarnavimo ypatumai

Estimated read time 5 min read

Lietuviškas aptarnavimas – neatskiriama mūsų identiteto dalis. Kažkada buvo kilusi mintis surinkti lietuviško aptarnavimo ypatumus ir pasijuokti. Nieko naujo, visi tą patyrę, retai kas besipiktina, bet vis apie tai pakalba. Sekmadienio nuotykiai paskatino prisiminti šią idėją. Dalinuosi keliais perliukais iš savo patirties.

Jau niekas nebepadės

Iš šios situacijos su kolegėmis juokėmės iki ašarų. Bet gal ašaras turėčiau lieti ne iš juoko, o iš nevilties… Dideliame vaistinių tinkle jaunutė konsultantė baltu chalatu klausia „Gal galiu padėti?“. Atsakau, kad ieškau paakių kremo. Po atsakymo iškart pasijuntu gražesnė: „Visi šitie kremai jums jau nepadės“. Emm…

Gerbiamieji, 30+ nurašote į grožio sąvartyną? Juk pasaulyje šis segmentas turbūt pats pelningiausias. Mes ir pačios puikiai žinome, kad kremai raukšlių neišlygins ir studentiško amžiaus negrąžins. Bet jei baba nori kremo, duokite jai kremo. Jei reikia, siūlykite papildomas priemones – kaukes, serumus, koncentratus ar kitus stebuklus darančius produktus. Tik nenurašinėkite moterų, išlipusių iš studentiško amžiaus.

Tiesa, turiu paminėti, kad po mano šypsenos, konsultantė metė kozirį „Na, nebent Filorgą pabandytumėte“.

Staigmena – ne staigmena

Atskiro įrašo verta ir Prancūzija alsuojanti parduotuvė, kurioje pradėjau pirkti staigmenų dėžutes. Šiai parduotuvei dedu pliusą už tai, kad dėžutę (iš tikro maišelį) galima tiesiog nusipirkti, nerymant prie lango kurjerio ir nesistumdant pašto eilėse.

Kartais norisi skirti valandėlę sau, prie plaktos grietinėlės putose skendinčiame karamelinio macchiato puodelio išpakuoti staigmeną sau. Visgi, šitas planas-chuliganas nelabai pavyksta. Kodėl? Staigmenų dėžutės pirkimo procesas jau trečią mėnesį identiškas:

  1. Paprašius staigmenų dėžutės, pateikiamas klausimas „Sau ar dovanai?“ Atsakymo „sau dovanai“ pardavėjos išmoktame algoritme nėra. Tad pardavėja perklausia „Tai dovanai?“. Atsidūstu „Dovanai“. Pardavėja ima darinėti stalčius ir surinkinėti kosmetiką dėžutei.
  2. Susišūkauja su kitame parduotuvės gale esančia kolege „Į staigmenas dedame našlaites?“
  3. Kosmetiką susidėlioja ant prekystalio ir ima pakuoti. Stoviu prie prekystalio ir stebiu, kaip atrinktus produktus deda į maišelį, riša kaspinėlį.
  4. Paslaugiai pasisiūlo: „Čia du lūpų balzamai, gal vieną sau norite? Va, vienas mažesnis, kitas didesnis“. Nenoriu balzamo, noriu staigmenos.
  5. Galiausiai viską supakuoja, užriša kaspinėlį ir su šypsena įteikia „Štai Jūsų staigmena“.

Malonu, paslaugu. Bet… Kai perki staigmeną, nori nusipirkti staigmeną, ar ne? Popietei lieka tik macchiato ir bandymai dar kartą nustebti išpakuojant jau matytus produktus.

Matoma – nematoma

Ar kartais parduotuvėse nesijaučiate nematomi? Man taip būna vienoje parduotuvėje, kurioje prioritetai rikiuojasi tokia tvarka: prekių saugojimas -> tvarka lentynose -> prekių skanavimas ir pinigų paėmimas. Kur klientas?

Praktiškai viskas atrodo taip: vaikštai su krepšeliu, apžiūrinėji prekes, skaitai etiketes, kažką randi, kažko nerandi. Iš paskos du metrus atsilikusi slenka pardavėja, susikoncentravusi į visų pajudintų dėžučių pataisymą. Kai su krepšeliu priartėji prie kasos, pardavėja tave aplenkia, atsistoja už prekystalio ir praregi: „Laba diena. Ar viską radote?“. Emm… Labas, bet pasidomėti per 20 minučių buvo galima bent kelis kartus. Ir pasisveikinti :). Turbūt čia sveikinamasi tik su perkančiais.

Arba per šventes pasamdo iš paskos vaikštantį apsauginį… Tuomet visada leidžiu sau pabūti blondine ir pasitikslinti, ar jis galėtų išrinkti lūpdažį ar šėšėlius.

Aš pati tokį kremą naudoju

„Pati naudoju“ – esate girdėjusios? Vieno tinklo visos konsultantės pusė lūpų tarsteli, kad tepasi būtent šituo kremu, kuriuo labiausiai susidomite. Konsultantė naudojo „tik kremą X“, kurį pirkau prieš savaitę. Ta pati konsultantė naudojo „tik kremą Y“, kurį pirkau dovanų vakar. Ir visai nesvarbu, kad vienas kremas skirtas sausai odai, o kitas riebiai, linkusiai į aknę…

Pasakas sekančią pričiupau ir jos kolegę, kuri tvirtino, jog savo odai renkasi tik kremą X. Sakau „Jūs dar gerokai per jauna tokiam kremui“. Atsakymas buvo: „Iš tikro tai mano vyresnė sesė tokį naudoja“.

Draugystė išgelbės pasaulį

Trumputė situacija: Konsultantė rodo/giria kremą. Teiraujuosi, gal turi mėginuką. Paslaugiai atsako, kad mėginuko neturi ir pasiūlo su kvapu ir konsistencija susipažinti testerio pagalba. Tiks ir taip.

Prasideda testerio paieškos. Vėdinami visi stalčiai, bandoma prisiminti, kur tas testeris. Prisimenama „Aaaaa… Draugei atidaviau, nes labai jai šitas kremas patiko“. Em… Negali pykti: į draugystę, kaip ir į santuoką, turi investuoti.

Apibendrinant paporinsiu, kad tokie aptarnavimo perlai nestebina, kai pardavėjos jaunutės, nuolat besikeičiančios ir visiškai nesuinteresuotos pažinti nei parduodamo produkto, nei kliento. Neverta pykti, purkštauti ar ieškoti „teisybės“. Daug paprasčiau atsipalaiduoti ir pasijuokti.

——————————————————————————————————————

Dėkoju Ingai! O skaitytojus kviečiu dalintis savo patirtimis bei istorijomis apie aptarnavimą! Pasijuokime kartuDiskutuokit, komentuokit! Draugaukime Facebooke bei Instagrame! Ir visada laukiu laiškų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

Pagrindinis paveikslėlis naudojamas pagal Freepik.com licenciją. Designed by balasoiu / Freepik. 

+ There are no comments

Add yours