Svečiuose Inga. Idėja: naminiai keksiukai-šveistukai kūnui

Estimated read time 4 min read

Sekmadienis turbūt yra ta diena kai iškepama daugiausiai skanių pietų ar iškepama gausiausiai pyragų bei keksiukų. Ir net jei laikotės dietos, vistiek galite pasisukioti virtuvėje ir pagaminti skanėstų kūnui. Inga papasakos kaip jai sekėsi gaminti naminius šveitiklius.

Esu minėjusi, kad mėgstu naminius kūno šveitiklius. Jie paprastai padaromi, visada švieži, gerai šveičia ir puikiai pamaitina odą. Bet kartais, ypač tamsiais rytais, tingisi galvoti ir kažką makaluoti. Viena iš intensyviai bandomų ir plačiai aptarinėjamų alternatyvų – namie gaminti šveitikliai, užšaldyti keksiukų formelėse. Prisigamini tokių, sudedi į maišelius ar dėžutes šaldytuve ir ramu – esi apsirūpinęs kelioms savaitėms.

Receptai – erdvė Jūsų fantazijai ir skoniui pasireikšti. Formelės tinka ir silikoninės, ir metalinės (iš pastarųjų sunkiau iškrapštyti). Laikyti šiuos mažylius rekomenduojama šaldytuvo kameroje.

Gan skeptiškai nusiteikusi (ar tai nėra dviračio išradinėjimas…), pabandžiau pažaisti ir aš. Žaidimas pasirodė smagesnis nei tikėjausi. Dalinuosi įspūdžiais.

Kavos keksiukai

Receptas: 0,5 stiklinės maltos kavos ir 150 ml truputį pašildyto kokoso aliejaus. Kavą užplikome dviem šaukštais beveik verdančio vandens. Viską sumaišome ir supilstome į keksiukų formas. Pusvalandžiui dedame į šaldymo kamerą.

Rezultatai. Gavau penkis nedidelius keksiukus. Keksiukai “susisluoksniavo”: apačioje susidarė vien kavos sluoksnis, o viršutinis sluoksnis –miksas iš kokoso aliejaus ir kavos tirščių.

Naudojimas. Keksiuko-šveistuko forma odos šveitimui pasirodė labai patogi. Imi į delną ir apvaliais judesiais šveiti kūnelį. Visai nešalta, nors tiesiai iš šaldymo kameros. Kūnu slysta lengvai; kava šveičia ne per grubiai (bet ir neglosto), kokoso aliejus maitina. Keksiukas tirpte ištirpsta. Vos spėju visa kūną paliesti. Tenka imti pirštinę ir pabaigti procedūrą. Apatinis keksiuko-šveistuko sluoksnis, susidaręs iš nusėdusios kavos, tiesiog subyra tarp pirštų. Odai patiko – ji minkšta, švelni ir pamaitinta.

Mano vertinimas: Paprastas (ne keksiukinis) šveitiklis iš kavos tirščių, medaus ir šaukšto kokio nors aliejaus man patinka labiau. Kavos keksiuko-šveistuko receptą būtina tobulinti, kad keksiukas ilgiau neištirptų ir nesisluoksniuotų. Labai įdomu, kas gautųsi įdėjus šaukštą medaus ir/ar šaukštą cukraus arba kokoso aliejų pakeitus kakavos sviestu.

Kokosiniai keksiukai

Receptas: 150 ml kokoso aliejaus, 2-3 šaukštai medaus, 0,5 stiklinės cukraus, keli lašai greipfrutų eterinio (ar kito mėgstamo) aliejaus. Į truputį pašildytą kokoso aliejų dedame medų ir bandome išmaišyti iki vientisoss masės. Supilame cukrų, išmaišome, įlašiname eterinio aliejaus. Masę išpilstome į keksiukų formeles ir šauname į šaldymo kamerą 45 minutėms.

Rezultatai. Nepavyko išmaišyti iki vientisos masės, todėl keksiuko-šveistuko paviršiuje susidarė švelnus kokoso aliejaus sluoksnelis. Gavau penkis gerokai didesnius ir aštresnius šveistukus. Gaila, bet greipfrutų kvapą visiškai prarijo kokoso saldumas (kai šalčiai praeis, norėsis gaivesnių kvapų).

Naudojimas. Kaip minėjau, šveistuko forma kūno šveitimui patogi – dydis delnui idealus, iš delno neišslysta dėl šiukščių šveičiamųjų dalelių. Aštrumas labai tinkamas padams ir delnams po bulvių skutimo. Kitoms kūno dalims, man pasirodė, per daug aštrus: su tokiu prisimeni posakius „per kančias į žvaigždes“ ar „grožis reikalauja aukų“. Įtariu, kad padauginau cukraus – šliūkštelėju iš akies.
Šveistukas tirpsta nuosekliai, iš lėto – su tokiu nepasukčiausi šveisdamas kūną, atidirbsi tiek, kiek reikia ☺ Nušveista oda – atsibudusi, apsigavusi, pamaitinta, minkšta ir kvepianti.

Mano vertinimas: Receptą reikia tobulinti, kad keksiukas-šveistukas būtų švelnesnis ir nebraižytų odos. Tokių šiurkščių šveistukų galima pasidaryti mažesnio dydžio, skirtų delnams ir padams: susipilstyti į silikonines formeles vandeniui, mažus kubelius (ar kitas formeles) laikyti šaldymo kameroje ir, pavergavus virtuvėje, nusišveisti delnus, o, vasarą pavaikščiojus basomis, nusišveisti ir pamaitinti pėdas.

Nesunaudoti mano keksiukai-šveistukai sudėti į celofaninius užsegamus maišelius ir padėti šaldymo kameroje. Prieš rytinį dušą tereikės išsirinkti. Ar ieškosiu tobulo keksiuko-šveistuko recepto? Turbūt. Gal turite idėjų?

Salomėjos komentaras: prisipažinsiu, kad Inga įkvėpė ir mane. Kai tik būsiu namie viena tai pamėginsiu pažaisti ir aš. Šiek tiek panaršiusi internete radau, kad į šveitiklio sudėtį deda ir muilą. Muilo bazių būna pirkti parduotuvėse, kurios prekiauja sudėtinėmis dalimis kosmetikai. Kad ir čia. Tačiau manau, kad aš panaudosiu po švenčių sudovanotus natūralius gerus muilus, kurių nenaudoju vien dėl to, kad man muilo formatas nepatinka.

Dėkoju Ingai už atsiliepimą.
Laukiu jūsų nuomonių, komentarų, pasiūlymų čia, Facebooke ar galite parašyti laišką nurodytais kontaktais :).

+ There are no comments

Add yours