Apsipirkinėti aš mėgstu. Labai! Paauglystėje mylimiausia diena buvo šeštadienis, nes su mama eidavome į turgų. Nereikia čia prunkščioti dėl to turgaus, nes visų pirma, ten ir šiandien dar vyksta dėvėtų rūbų prekyba, o visų antra Ukmergėje daugiau nebuvo kur šopintis. Ir dabar nėra. Na taip, pastatytas miesto pakraštyje tamsus prekybos centras “Eifelis” su “Norfa”. Tik ten parduotuves įsikūrę tie patys verslininkai, kurie ir turguje prekiauja.
Dabar aš gyvenu geroje miesto vietoje. Einu į artimiausią maisto parduotuvę? Prašau – dėvėti rūbai pakeliui. Einu į paštą Vokiečių gatvėje? Prašau – vintažinė “Humana” pakeliui. O jei dar padarai ratuką, tai gali apibėgti ir visas prie stoties įsikūrusias. Tad aš neinu į tas parduotuves specialiai, aš dažniausiai užeinu pakeliui. Ir 4 iš 5 kartų išeinu tuščiomis. Tačiau jei eini kiekvieną dieną, tai krūvelė radinių susidaro. Tad laikas užsidėti Šopaholikės kaukę ir pasirodyti.
Na ir dar, žinote, jei nesi pozuoti pripratęs modelis, tai net kai kitas tave fotografuoja, yra gana sunku. O pačiai vienai ta užduotis dar sudėtingesnė atrodo. Tad labai jau neteiskite, bei nepamirškite, kad čia pirkinių pasirodymas, o ne deriniai.
Tad ir pradėkime spintą kraustyti?
Tunika? Suknelė? Akių skausmas?
O jau susiraukus kokia! Nors iš tiesų, tai susikaupusi klauso ar telefonas čiktelės :). Vieną kartą užėjau į “Humaną” Tilto g. Ten buvo viskam 50% nuolaida, prilipo net keli drabužiai. Ši tunika iš to karto. Paprastas rūbelis. Neįmantrus. Bet aš jau bent porą kartų jį pritaikiau eidama į renginius. Abu kartus dėvėjau aksominį džemperiuką (iš praeitos Šopaholikės, beje jis daug kur fone matysis). Vieną kartą aviausi ilgus juodus kerzus , kitą kartą derinau ilgą mėlyną pakabuką ir mėlynus Martensus. Ir abu kartus buvau su juodomis kelnėmis, kurias va dabar ir rodysiu…
Ak, tiesa, taigi suknelė pirkta “Humanoje”, Tilto g. Kainavo 4 EUR ir yra 46 dydžio.
Vaškuoti(???) džinsai?
Išduokite paslaptį, kaip jūs vadinate tokią medžiagą? Esu girdėjusi, kaip sakoma vaškuoti arba šlapio efekto džinsai. Paprasti, aptempti, kadangi šiuo metu patraukė link blizgumo, tai labai patinka.
“Next Jeans”, XL dydis, iš “50ct” dėvėtų rūbų parduotuvės Mindaugo g., 8.50 EUR.
Kad blizgučių nebūtų per maža…
Nors ir su normaliu užtrauktuku, bet šias kelnes aš vadinu timpomis. Spontaniškas “pamačiau-užsimanau” pirkinys. Irgi, labiausiai šventiniam sezonui ir pasimaivymui. Rimtai į jas nežiūriu.
XL dydis, iš “50ct” dėvėtų rūbų parduotuvės Mindaugo g., 6.5 EUR.
Eini į biblioteką?
Du pirkiniai nugriebti tą pačią dieną.
Pirmasis – vilnonis sijonas. Man patiko spalvų derinys ir tai, kad susegamas per priekį. Tačiau ne per labiausiai mėgstu tokį ilgį. Tai ir myliu, ir nelabai :).
44 dydis, vilnonis, vintažinė “Humana” Didžiojoje g., 9 EUR.
Džemperis su užrašu “Wake up and workout” yra mano vyro, bet radau jį aš. Tai kartais leidžiu sau pasiskolinti. “Humana” Žvėryne, 6 EUR.
Ne nu, kaip be raudono sijono?
Na labai jau elementarus, tiesios formos, toks tarsi džinsinis, labai tamprus “Zara” produktas pirktas tą puikų užėjimą į Tilto g. “Humaną”. Kaina – 3.25 EUR, dydis XL. Tiesa, norėtųsi, kad gal būtų ir trupinėlį didesnis.
Aš dėl jos nemiegojau!
O buvo taip… Keliavau aš į “Cut Code” salono atidarymą “Oze”. Buvo dar šiek tiek laiko, tai užsukau į “Zara”. Slampiojau ir man kelią pastojo ši suknelė. Na, bet aš jau nenorėjau eiti matuotis, o po to nešiotis pirkinio jei tiks, po renginio taip pat nebuvo ūpo.
Tada kažkurią dieną užėjau į Gedimino pr. parduotuvę su mintimi, kad gal pasimatuosiu ir jos neradau čia. Nebuvo ir interneto svetainėje… Taigi, nuvažiavau į “Ozą” ir deja ten tebuvo S dydis. Nu kur ten jau aš sulįsiu. Ir tai jau didžiausias suknios variantas yra L, o man iki L dar kūdėt ir kūdėt. Susitaikiau su mintimi, kad pramazinau suknią ir gyvenau toliau. Bet kirbėjo kažkas, kirbėjo…
Ir vėl užėjau į Gedo “Zarą”, ir radau! Radau! Pasimatavau, dar kiek padvejojau dėl tos apačios, bet gi čia kreizi fainas rūbas! Imu! L dydis, 25.95 EUR.
Pasmalsauti, kaip atrodo profesionaliose foto ant dailios lieknos merginos, galite čia.
Languotų marškinių ir šimtas nebūtų per daug!
Tai aš vis patikrinu vyrų kabyklas. Ir tiesiog man patinka nenuskalbti, truputį storesni… Šiuos gamino H&M, radau toje Tilto g. “Humanoje”, kainavo 3.5 EUR.
Kokie jūsų santykiai su šlepetėmis?
Mano santykiai su šlepetėmis yra tragiški. Aš jų nekenčiu! Ir neturiu. Bet mūsų namuose grindys yra šaltos, tad visada dėviu storas kojines. Nesu reikli, svaru, kad stora ir šilta. Šios tapkiakojinės mane sužavėjo. Tiesiog. Pirkau “Maxima”, tikslios kainos nepamenu. Regis apie 6 EUR minus 40%.
“Monai” – kas tai per velnias?
“Monus” jau senokai seku FB. Esu pirkusi kelis atvirlaiškius ir pasvajoju apie visus papuošalus. Kažkurią dieną jie parašė, kad dalyvauja mugėje “Oze”, o mes kaip tik ten buvom. Tai nuėjau pažiūrėti. Mugė nepatiko, nes žmonių nebuvo, tai visi pardavėjai bandė pakalbinti. Ne mano būdui. Bet “Monus” radau, pakabukas patiko ir kol aš dar abejojau, vyras išsitraukė piniginę.
Kainavo 18 EUR.
Morkytės! Vitaminai!
Dar vienas atvejis, kai ėjome per prekybos centrą (“Nordika”), ten vyko mugė, o Salomėja sušuko:
– Morkytė!
Ir taip ji atsirado mano namuose.
Kūrėjos puslapis čia. Auskarų kaina – 10 EUR.
Fuck Winter ir taškas!
Taigi prireikė man kepurės. O kepurę sunku rasti, nes kaip ir akiniai, man kažkodėl visos netinka. Geriausiai atrodo tokios su atvartu, o aš dar norėjau su bumbulu, tai pasirodė ne taip ir lengva aptikti. Šią pamačiau iš tolo, patiko, bet išgąsdino užrašas “Fuck”. Na, man tiesiog ne 16 jau, tad… Bet kai pamačiau, kam tas “Fuck” skirtas… Taip taip taip! Kepurė atspindi mano jausmus žiemos atžvilgiu! Pirkau parduotuvėje “Cropp”, kainavo 10 EUR.
Ką veikti, kai turi vielos?
Čia ne eglutės puošmenos. Tai yra auskarai! Čia iš to sėkmingo šopingo Tilto gatvės “Humanoje”. Kainavo 2 EUR. Nors čia lyg ir gėlytės, bet viela blizgi ir man primena snaiges. Kaip tik sezonui.
Ilgai norėti, pagaliau įsigyti…
Dar spalį IG guodžiausi, kad ieškau mielos apyrankės be aukselių. Gavau visokių rekomendacijų, bet pažiūrėjau į kainas ir atidėjau kitam kartui. Nes kai kur už tokias apyrankes ir po 40 EUR prašo.
Ir štai ketvirtadienį užsukau į dizainerių mugę Gedimino prospekte. Ėjau, mačiau panašių, beveik identiškų gaminių, bet kažkodėl sustojau prie stendo su šiomis apyrankėmis. Paėmiau tą keistos tarsi rudos, tarsi tamsiai raudonos, bet labiau rudos spalvos apyrankę ir užsidėjau. Ir tik tada paklausiau kainos. Žinojau, kad jei užteks grynųjų (turėjau 30 ir monetų), tai pirksiu, nes prilipo. Gavau atsakymą, kad viena apyrankė 10, dvi – 18. Ir taip kažkaip paėmiau ir tą antrą, nors nepasakyčiau, kad ji labai mano spalvų. Gal pasiliksiu, gal dovanosiu. Dar nežinau. Bet ta rudoji mirtinai prikibo :). Tiesa, nežinau, kokie čia akmenys. Man sakė, bet pamiršau po minutės. 🙂
Gamintojų svetainė: “Hape Est 2015”.
Tad štai! Tiek prisiautėjo Šopaholikė. Tikiuosi buvo įdomu skaityti, papasakokite, ką įdomaus nusipirkote jūs?
Buvo įdomu? Netylėkite! Nebus grįžtamojo ryšio – neliks ir blogo!
Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
uoj kaip skaniai su rytiniu kavos puodu suskaičiau, ačiū:)
Nerealus vyro džemperis! Aš tai jo vyrui nebeatiduočiau Jūsų vietoj 😉
🙂 gi nenešioju kasdien, tai negi gaila 🙂
Tikrai visam laikui konfiskuotinas gražuolis!
Labai skaniai skaitėsi. Net du kartus perskaičiau ir nuotraukomis pasigrožėjau. Suknytė nuostabiai atrodo, visa kita irgi. Apyrankės žavingos.
labai smagiai susiskaitė 🙂 fainos apyrankės. aš irgi jau seniai galvoju apie tokią neperkrautą apyrankę arba kaklo vėrinį. dabar turėsiu vilties, kad įmanoma rast ir neperkrautą, ir pigiau nei 40 e ;D su šlepetėm irgi panašūs santykiai – nėr geriau nei šiltos kojinės, žiemą dar pripažįstu šlepetes iš flokati, man reikia daug šilumos 🙂
Beje yra viena labai gera vieta apsipirkti Ukmergeje. Tai tu siuvimo fabriku kurie siuna uzsienio rinkoms isparduotuve. Ten tikrai lobiu galima rasti visai geromis kainomis. Stilistika labiau klasikine. Tiesa ta parduotuve dirba trumpai tik darbo laiku ir nedirba savaitgaliais.
Taip žinau tą parduotuvę, drabužiai labai toli nuo mano stiliaus, tai net nebandau pagauti jos dirbančios.
“Mugė nepatiko, nes žmonių nebuvo, tai visi pardavėjai bandė pakalbinti. Ne mano būdui. ”
,,Man sakė, bet pamiršau po minutės”.
Kaifuoju nuo Jūsų rašymo, labai artima. Sėkmės Jums!
Turite grazias kojas,sijonus dazniau nesiokite 🙂 sitas raudonas ypac tinka
Virš manęs Vasara, o dabar aš. 😀 Faini pirkiniai, kepurės vien dėl užrašo irgi noriu! Beje, va ir niekada nesakyk niekada, paneigei savo žodžius, kad neįmanoma nieko Zaroje rasti. :)) O ta vieta “pakabukas patiko ir kol aš dar abejojau, vyras išsitraukė piniginę” tai taip šiltai nuskambėjo, visgi geras daiktas tie vyrai dažniausiai. 🙂
Tiesa, aš niekaip nesuprantu, kaip apskritai tokiems kaip tavo kūno sudėjimams eina tokie dydžiai. Gi mačiau pačią ir realybėje, tai ok, gal ir ne perkarusi manekenė, bet tai kaip drabužių randa realiai apkūnūs žmonės?? Atrodai normaliai, sveikai, nei atimk, nei pridėk, o XL dydžiai… Čia tiesiog šiaip stebiuosi drabužių gamintojais, kažkokia nesąmonė, neatitinka realybės. 😀
Ai, o aš pati džiaugiuosi naujai užsakytais akiniais. Tiesa, jau bus tik po Naujų metų, bet vis tiek baisiai smagus reikalas, laukiu!
Ačiū! Bet ir po kelnėmis kojos tos pačios, ne kitos 🙂
Oi, aš “niekada” retai sakau :). O dėl dydžių, tai stambesniems žmonėms tikrai bėda. Realiai jau reikia specializuotų ar dydžiams draugiškų (lindex) parduotuvių. Va sakai, aš normali, bet HM, Mango ar toj pačioj Zara aš nelabai telpu į didžausią dydį. Na, išimtis, aišku, tamprūs rūbai. O, kad kada būčiau masinės mados pardėje pirkusi ne didžiausią jų turimą rūbą, tai ir nepamenu. Ir svoris mano didelis, tai kartais galvoju, gal moku rengtis tinkamai savo formoms ir keliu tik gražesnius kampu pagautas fotkes 🙂
Linkiu, kad akiniai džiugintų!
Smagus įrašas 🙂 Aš mielai vaikščiočiau po namus basomis, tačiau… tada kentėtų mano pirštai, nes kiek mėginau tą daryt, visada juos nusidaužau (ir gana skaudžiai) į visus įmanomus ir neįmanomus kampus (durų, stalų, fotelių, kėdžių ir t.t.). Čia aš viena tokia? 😀 O šiaip esu pastebėjusi, kad vaikščiojimas basomis gerai veikia savijautą. Ką jau kalbėti apie vaikščiojimą basomis šiltu ar net karštu smėliuku, prie jūros… Ech… 🙂
Aš tai basa lauke nemėgstu būt, mane iš karto apjma jausmas, kad sausėja pėdos :), bet svajoju apie namus, kuriuose būtų pakankamai šilta, kad kojinių nereikėtų.
Dar vienas labai smagus įrašas. Zaros suknelė, dėl kurios nemiegojai – žiauriai faina, ir aš dabar sapnuosiu 🙂
O kad basai namie būtų galima šliaužioti reikia šildomų grindų! Kadangi ir aš nemėgstu tapkių, tai svajonėse yra toks projektėlis, bet, ko gero, dėl techninių kliūčių nepavyks įgyvendinti.