Pokalbis prie kavos su skanėstais iš Sorpreso.lt

Pasitariau su savimi ir nusprendžiau, kad kartais smagu būtų bloge tiesiog paplepėti apie visokias paprasto gyvenimėlio aktualijas. Aš žinau, kad tokie pasikalbėjimai turi dvi puses. Žiū, jei pasiguosiu, kad dėl kokių nors priežasčių jaučiuosi blogai, galiu sulaukti atkirčio, kad turu elektrą ir vandens, todėl prarandu teisę būti liūdna, įskaudinta ar pikta :). Na, bet tokia šiandien nesu ir negalvoju kažkuo skųstis :).

Šiaip papletkinkim. Turėdama laiko ir jį skirdama šūdmaliavimui internete (tik jau nesakykit, kad pas jus taip nebūna ir tik dirbat arba skaitote mokslinius straipsnius, nepatikėsiu, nes pažįstu labai rimtų žmonių, kurie gali spręsti pasaulinio lygio problemas, o po to non stop žiūrėti juokingus kačiukų filmukus), aš neretai naršau po skelbimus arba užklystu į forumiukus. Ir mėgstu skaitinėti temutes  antai kaip “susigadinau gyvenimą, nes jis nesiperša jau 10 metų”, “Lidlo perliukai” bei visokius pletkus. Ir va, per kurį laiką stebėjimų bei skaitinėjimų aš vis dar negaliu patikėti, tada, kai kalbama apie santykius, žmonės labai rimtai žiūri į socialinius tinklus. Pora išsiskyrė? Bet gi neištrynė bendrų nuotraukų, tai dar yra šansų susitaikyti! Išsiskyrę, bet palaikino viens kito nuotraukas – ei jie bando vėl susieiti! Išsiskyrė ir palaikino ex nuotrauką? Aha! Bando sukelti pavydą! O gal nostalgija pramušė ir nori sugrįžti pas tą ex? Na ir žinot, aš moteris paprasta, patinka tai ir palaikinu, nesvarbu ar tai ex, ar konkurentas koks mano. Galų gale, juk net pavardės nekeičiau išsiskyrusi, kai tuo tarpu jau dešimt metų nesu apie tą žmogų nieko girdėjusi, ir vestuvinį žiedą nešiojau gal dar kokius metus po skyrybų, nors jau gyvenau su kitu. Gražus jis man buvo, iš mylimiausios mokytojos dovanoto aukso lietas. Todėl mano pasaulio suvokimas yra kiek kitoks nei daugelio ir aš užsimirštu bei negalvoju, kad gal žiūriu per paprastai. Iš pradžių galvojau gal čia iš to, kas ką seka, atseka, laikina, nebelaikina išvadas daro tik paaugliai, bet gi ne, tas galioja ir mano bendraamžiams. Tad pradėjau labiau stebėti savo artimą aplinką, rinktis ką pati patinkinu, nes suprantu, kad širdelės padėjimas turbūt nereiškia tik bejausmio paveiksliuko spustelėjimo :). Bent jau nemažai daliai žmonių.

Kitas pamąstymas apie tą vadinamąjį influencinimą. Gal girdėjote apie skandaliuką, kuomet garsios asmenybės už didelius pinigus sutiko pavaryti ant Vilniaus valdžios dėl to, kad daugiabučių gyventojus “verčia” rinktis namo administratorių. Kad ir kaip tai nepatraukliai skamba, pagrindinė problema matyt yra ne netikroje nuomonėje, o  paslėptoje reklamoje. Nes niekas tau nedraudžia parduoti savo nuomonės, o slėpti reklamą kaip ir neteisėta. Visgi moralinis klausimas man įdomesnis už teisinį. Kartais kraupu pasidaro sužinojus, kad darosi šioje įtakos darymo sferoje. Pasirodo yra ir blo-vlo-gramerių, kurie priburia kompanijoms pasakų, kad gautų paslaugų ar pinigų. Pvz., tam tikrose grupėse susitaria tarpusavyje dėl komentarų ir dalijimųsi socialiniuose tinkluose, o kompanijoms prisistato, kaip nerealų pasiekiamumą turintys ir nuomonę formuoti galintys žmonės. Vėl gi, lyg ir nieko nelegalaus, bet šiokia tokia apgaulė, nes ar tu rašysi apie šūdeliuką ant pagaliuko, ar apie Ferarį, galėsi sakyti, kad va žiūrėkit kiek daug susidomėjimo, koks įsitraukimas (juk dabar jau užsakovai į tai deda akcentus), o realiai tai visi aktyvūs tik dėl susitarimo ir nei ten jiems įdomus tas Feraris, nei ką.

Esu tikra, kad skaitytojai sugeba patys atsirinkti kieno nuomone tiki, o kompanijos irgi nėra kvailos ir ilgesniame periode taip pat mato kas yra kas. Mano mintys yra ne apie tai, kas yra teisinga, o apie tai, kaip būna ir kokiais keistais laikais gyvename. Pletkas, bet ne teismas.

Pakalbėkim dar apie drabužius! Taip, žinau, mintis peršoko, bet argi susitikę kavos rutuliojate tik vieną temą? Man atrodo, kad dažnai jos šokinėja nuo kelionių įspūdžių iki kačių problemų, tada pletkų apie pažįstamus ir darbinių pasakojimų. Argi ne? Tai vat, drabužiai. Ką dėvite karštomis dienomis? O gal tai visai neaktualu, nes iš kondicionuojamos mašinos į kondicionuojamą darbą? Aš galvoju, kad šį sezoną labai labai mažai sau ką pirkau. Tiek iš kosmetikos, tiek iš drabužių. Tik vos kelias palaidines už juokingas kainas. Ir čia viskas ne apie taupymą. Tiesiog susiję su psichologine būkle, kai aš nenoriu savęs džiuginti, toks truputį nusibaudimas. Neleidžiu nieko pirktis, nenoriu, kad man kažkas kažką dovanotų, siūtų, darytų, pirktų. Tai truputį susiję su kalte, kurią minėjau viename įraše, o tada sulaukiau atsako, kad turiu elektros ir vandens :). Tačiau viskas turi gerąją pusę. Tenka traukti seniai pamirštus apdarus ir sukti galvą kaip čia kas dieną vis kitaip atrodyti. Jėtau, net litų laikais pirktą ilgą sijoną po miestą pavedžiojau! Pamaniau paklausiu, ar jums būtų įdomu jei parengčiau įrašą apie visą savo vasaros garderobą? Kaip intuityviai taikau kapsulės metodą bei kiek gi kainuoja visa šiltojo sezono spinta. Darbo būtų daug, užtruktų kelias dienas, tad norisi žinoti ar čia apskritai gera mintis.

Paminėjusi kapsulinį garderobą prisiminiau, kad pastaruoju metu mano mėgstamiausias žodžių junginys yra “slow living”. Neatrašo kas nors į svarbų emeilą tris dienas? Matyt užtaikiau ant slowliverio gi. Mano kompiuteris valandą į redagavimo programą krauna kelias nuotraukas? Ak, argi aš skubu? Gyvenkime lėtai, pasimėgaukime akimirka! Mieste vien raudoni šviesoforai? Slow living, – sakau burbančiam parteriui, neskubėk, mėgaukis kamščiu. Nujaučiat sarkazmą, ar ne? O kaip jo gali nebūti, kai viena propaguotoja ir interviu apie lėtą gyvenimo būdą dalintoja, į klausimą kaip susidomėjai “slow living” principais atsako, kad… aš visą gyvenimą buvau lėta… ir iš paskesnių išvedžiojimų galima suprasti, kad tiesiog apsidžiaugė, jog flegmiškumas (nieko blogo, visi testai sako, kad ir aš esu flegmatikė) yra madingas ir pradėjo vis giliau į jį bristi. Dar geriau, jos sekėjos iškėlė mintį, kad jei skaitai knygą greitai, tai tą darai nekokybiškai. Ir net nekonspektuoji? Kmon, tada neverta net skaityti!. Na ar galiu nevartyti akių? Vis pagalvoju, jei sumažinčiau savo skaitymo apimtis tris kartus, vistiek jų manymų perskaityčiau kosminį ir neįmanomą skaičių knygų. Na tiesiog, tie žmonės skaudinasi, kai tu skeptiškai žiūri į mintis, bet patys duoda tau suprasti, kad esi nekokybiškas savo gyvenime.

Čia dar visur į tarpelius įsiterpia ir tvari mada. Ji praktiškai visur kartu su lėtu gyvenimu linksniuojama. Aha, sakysit, aš nesuprantu lėto gyvenimo esmės, esu skubanti kavos iš plastikinių pakuočių vartotoja! Gali būti. Ir visgi… Mes su vyru esame žmonės, kurios neretai sutiksite skaitančius kur ant suoliuko mieste. Mes rūkome pypkes, kas yra labai lėtas procesas reikalaujantis aplinkos ir nusiteikimo (netiks sutraukt dūmą už ofiso kampo). Mes patys taisome visus daiktus, pradedant smulkia elektronika, baigiant automobiliu. Garantija esu pasinaudojusi tik kartą, ir tai mes tą planšetinį kompą buvo jau išardę ir nutarėm, kad visgi bus paprasčiau keisti. 80% drabužių yra ir second hand. Patys remontuojame namus kai reikia, pradedant sienų griovimu, baigiant elektros išvedžiojimu ir kai kurių baldų gamyba. Keliaujam tikrai nemoderniai, dažniausiai ilgai ir sunkiai :). Galų gale mano versliukas yra visiškai tiesiogiai susijęs su lėtu gyvenimo būdu, nes tai ką aš parduodu skirta snailmail procesui :). Ak kokie mes fainučiai, ane? Bet aš apie tai, kad intuityviai savo gyvenime taikydama ir lėtumą, ir tvarumą, kuris nesipjauna su darboholizmu, leidžiu sau vartyti akis girdėdama visą tą pritemptą bullshit’ą, kuomet slunkiškumas maskuojamas madingais principais :). Neskubėti, pastebėti, atrasti, įsidėmėti yra jėga! Tik nedarykim to religija. Kokybiškai gyventi yra daugumos siekiamybė, bet kažkaip ne visai smagu, kai prasideda pamokymai kas yra ta kokybė :). Ns, kad ir tad sekundėmis apspręstas skaitymas.

Tai va, kavos puodelis ištuštėjo, einam dirbt 🙂 Skanėstų pokalbiui parūpino Sorpreso.lt. Ačiū!

Trumpai apie juos: triufeliai labai patiko tiek man, tiek vyrui. Aš išsirinkau sau šviesius, jam padėjau tamsius, kad grįžęs po darbo rastų ir apsidžiaugtų. Tai po to manęs klausinėjo, kur gavau, nes žiauriai skanūs. Ajurvedos arbata supakuota į labai įdomius pakelius. Man patinka tokie skoniai (imbieras, prieskoniai), pasirodė sodri, gerai pritraukia, kokybiška ir mano skonį atitinka. O štai kava ne visai mūsų šeimos gomuriui. Nors pupelių schemutė rodo, kad ji neturėtų būti rūgšti, visgi mums patinka dar labiau skrudinta, o ir šiaip, kai turi savo mėgstamiausią kavą, su kita sunku įtikti. Tačiau parduotuvėje ne viena rūšis, tad pasižvalgykit.

Tikiuosi mano pokalbis nebus vienpusis ir jei nenorit kažko pridurti, tai bent parašykit ar įdomūs tokio tipo įrašai, nes jei taip, tai prikaupusi minčių išsitraukčiau skanėstų ir papletkintume dažniau.

Kai jūs tylit, man atrodo, kad neskaitot. Jei blogas įdomus – bendraukim ir kurkim jį kartu!

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

PR skanėstai 🙂 (daugiau apie mano PR politiką čia).