Outfit: vieną šiltą rudens dieną! Ir pokalbis apie “second hand” drabužius

Tai praeitą kartą klausiau ar jums įdomūs paprasto žmogaus paprasti apsirengimai ir sulaukiau palaikymo bei susidomėjimo.

Jau esu minėjusi ir pasikartosiu, kad derinių manekenėms pilni žurnalai, o ką daryti likusiai daliai moterų kurios yra Laimingo ar xLaimingo dydžio :).

Čia vienas iš mieliausių komentarų, bet tiesa tokia, kad aš neketinu mokyti derinti. Neketinu siūlyti idėjų. Neketinu sakyti, kad aš apsirengiau labai gražiai, madingai bei stilingai. Mano noras ir tikslas parodyti savo paieškas ir pastangas atrodyti gražiai, su kuo susiduria daug moterų. Šiek tiek noriu parodyti kaip aš interpretuoju madas ir kuriu savo asmeninį stilių. Neketinu būti pavyzdžiu, noriu kartu ieškoti variantų. Nesu iš tų, kurioms tas pats kaip jos atrodo. Megztukas, džinsai ir valio? Tik tuo atveju jei taip apsirengusi aš ne tik prisidengiu, bet ir sau atrodau gražiai. O gražiai atrodyti, kai tu XL, o ir amžius jau ketvirtą dešimtį įpusėjo – nėra lengva. Turiu pagalvoti ar man dar mikimauzai į temą. Bet taip pat gi gyvename vieną kartą, o ne du!

Dabar daug kalbama apie tvarią madą, peikiami greitosios mados gamintojai, tačiau aš pati dar tada kai negirdėjau šių mandrų frazių buvau dėvėtų rūbų entuziastė. Ir net šiandien SH sudaro bent 70% mano garderobo.

Kai dėvėti rūbai pasirodė Lietuvoje ir buvo pardavinėjami tik turguose, šiek tiek gėdydavausi kažkam sakyti, kad mano drabužiai pirkti iš “skuduryno”. Užteko mokykloje patyčių ir be to. Tačiau neturėjo mano šeima daug pinigų, todėl ten pirkdavome. Nesigirdami. Visi tą darė, bet apsimetinėjo, kad ne :). Čia tik dabar hipsteriai išdidžiai nardo po blusturgius. Dar viena bėda, kad visada buvau skudurinė Ona ir jau mokyklos laikais negalėjau du kartus iš eilės apsirengti to paties derinio.

Niekas nepasikeitė ir dabar. Dvi dienas iš eilės taip pat? Ne man! Tačiau tai nereiškia, kad negaliu tų pačių drabužių suderinti kitaip. Tuos pačius džinsus trinti savaitę tai jau tikrai nieko neįprasto! Jau seniai išmokau net ir gausiai pirkdama galvoti apie kapsulės principą. Ar tai tiks su drabužiais, kuriuos aš turiu namuose? O kartais nusipirkusi itin šaunų daiktą, kuris prie nieko netinka, vėliau aš stengiuosi supirkti jam kuo daugiau “draugų”, kurie derėtų ir prie kitų rūbų.

Dėvėtais drabužiais aš laikau ir “Vinted” laimikius. Visgi, tai yra savotiškas virtualus blusturgis. Ir jau seniai praėjo laikas, kai “second hand’e” pirkdavome iš taupumo. Įrašo pabaigoje aš surašysiu savo aprangos kainas ir pamatysite, kad bent pora daiktų, nors yra SH, tikrai nekainavo labai pigiai. Taip yra todėl, kad ieškau įdomių, man tinkančių, nenuvalkiotų, nenutrintų drabužių.

Gal keista yra dėvėtų rūbų parduotuvėje mokėti 35 eurus už paltą. Dažnas paburba, kad “Akropolyje”, ar bent jau turguje, galima nusipirkti pigiau, ypač per išpardavimus. Gal. Bet SH daug įdomiau. Niekada nežinau ką rasiu. Ar rasiu savo dydį. Mažai tikėtina, kad tokių rūbų tame pačiame mieste pasitaikys daug. Na ir jei tarkime aš “Akropolyje” sau ieškočiau palto už kokių 60 EUR, o SH rasčiau kokybišką už 35 EUR, tikrai nepagalvočiau, kad brangu. Pagalvočiau, kad sutaupiau 25 EUR. O naujumo faktorius man mažai groja.

Dažnai žmonės sako, nieko nerandu dėvėtuose, tau faina, kad moki ieškoti… Man norisi paklausti, o kaip jūs bandote rasti? Atsistojate tarpduryje, apsižvalgot, gal pašūkaujate kviesdami naują suknelę ir apsisukę ant kulno neriat lauk? Suknelė pati neatėjo? Nes aš niekada neinu nusiteikusi surasti sijoną, ar džinsus, ar suknelę. Aš tiesiog einu į parduotuvę be išankstinių lūkesčių. Jei turiu daugiau laiko, tai peržiūriu beveik viską. Kadangi esu XL dydžio, tai patogu, tiek “Humanose”, tiek “50ct” yra atskiros kabyklos. Ilgai netrunka. Visada pradedu nuo suknelių. Tada tikrinu sijonų, kelnių, striukių kabyklas. Megztinius peržiūriu paskiausiai. Visada pasižvalgau po batus ir rankines, beveik niekada netikrinu apatinių drabužių kampo.

Niekada nenurašau ir parduotuvės, kurioje dar niekada nepasisekė rasti. Žinau, kad vieną dieną ten gali slėptis nerealus lobis. Beveik visada taip buvo. Ir kai vyras sako, kad ai į tą tai nevarom, nes ten niekada nieko gero, aš primenu, jog, o kaip gi ta moto striukė? Vienas nulis mano naudai!

Nors žinau, kad nerandu kažko gero vintažinėse “Humanose”, vistiek tikrinu. Tikrinu skaras, šalikus, papuošalus. Ir būna lobis pasitaiko. Bet čia, kaip ir sakiau – gyvenimo būdas. Manęs niekas taip nepradžiugina, kaip laisvo laiko minutė kuistuke :). Aš net savo reikalų tvarkymo maršrutus dėliojuosi taip, kad pakeliui koks pasitaikytų. Pati paieška, kaip ir grybavime, dar smagesnė už radybas!

O jūs ar perkate dėvėtus rūbus? Nes pigiau, nes įdomiau, nes taip moraliau, nes dar kitos priežastys? O gal neperkate, nes nežinote kas tą daiktą nešiojo, gėda, viskas jau nebebūna karšto sezono?

Na, o šios dienos apranga yra tiesiog labiausiai mane atitinkanti – patogu, bet nenuobodu. Jei aš rodysiu daugiau derinių, tai jūs nuolatos matysite tuos pačius daiktus. Ką ir kalbėjau pradžioje – aš mėgstu atrodyti skirtingai kiekvieną dieną, bet tam man nereikia krūvos naujienų. Ir viskas ką jums rodau, yra tai ką aš nešioju. Tai jau tikrai ne vien fotosesijai apsirengiu, o po jos persirengiu, nes sijonas buvo per siauras.

Šiandien taip apsirengusi leidau laiką prekybos centre, mieste ir miške. Ir viskas išskyrus rankinę, auskarus bei akinius (iš dalies) yra kuo tikriausias SH. Jeigu jau reikia kažką prie kažko derinti, tai šiandien tai buvo ne spalvos, o nuotaika bei stilius. Tema – vintage :).

Striukė: “Humana”, Trakų g. Vilnius, L dydis, rašo “Vintage Leather”, bet nežinau ar čia kažkoks brendas, 22 EUR (ką aš kalbėjau, kad SH ieškau gražių daiktų, o jie nebūtinai būna pigūs. ).
Džemperis: “Humana”, nepamenu kuri, L dydis, apie 6 EUR.
Džinsai: Vintažinė “Humana”, Trakų g. Vilnius, vyrų skyrius, “Wrangler”, 34 dydis, 4 EUR.
Batai: “Vinted”, “Dr Martens” modelis “Vintage”, 39 dydis, 50 EUR.
Akiniai: “Furla Play” – dovana. Beje, galima priskirti prie SH, nes nešioti dovanotojo :D.
Kuprinė: bevardė parduotuvė Basanavičiaus g., Vilniuje – 100 EUR.
Auskarai: dovana.

Toks mano pasirinkimas neleido sušalti, perkaisti ir buvo patogus, net bristi per žoles virš galvos.

Visi drabužiai vienaip ar kitaip dvelkia vintažu. Vieni tokie yra (džinsai), kitų modelis dvelkia retro nuotaikomis. Džemperiai su Mikiu, man regis, vis dar trendas, nes šiandien “Oze” mačiau ne vienoje parduotuvėje, o aš saviškį turiu jau gal 2-3 metus. “Boyfriend” džinsai atrodo irgi dar šmėžuoja ir tarp naujų kolekcijų. Jums (o jau ir man) beveik nusibodusi kuprinė tinka prie visko. Aš jos nederinu prie kažko konkretaus, tai yra kitos tokios spalvos detalės, tiesiog stengiuosi, kad mano drabužių spalvos nesipjautų. Pvz., labai sunku čia būtų priderinti salotinę kuprinę, ar net raudoną. O ši visada įsipaišo. Tiesa, šiek tiek dera su akinių rėmeliais :D. Auskarai iš pirmo žvilgsnio net nekrenta į akis. Tamsūs, lengvi, o tik geriau pažiūrėjus pasimato cinkelis – kačiukas 😀

Ai, o atvirukus tai šiandien ryte išsilukštenau iš pašto dėžutės. Vis dar postcrosingas. Ir šiek tiek tinka visa sava idėja prie vintažo, ane?

Viskas šį kartą! Lauksiu pamąstymų dėvėtų rūbų tema!


Buvo įdomu? Netylėkite, komentarai ir kitoks grįžtamasis ryšys yra geriausias atlygis blogeriui :). Buvo neįdomu? Irgi netylėkite ir padėkite tobulėti !

Draugaukime Facebooke, bei Instagrame. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

Previous Post Next Post

23 Comments

  • Reply Simona

    Oooo, kokia kančia man rūbų pirkimas 😀 Kol skylių ant šiknos neatsiranda, man “nieko nereikia”. Ir vis tiek karts nuo karto praneršiu kokioj humanoj. Gerai pagalvojus, tai visi mano turimi paltukai, švarkiukai ir striukės jau beveik dešimtmetį- tik iš SH. Kašmyro paltą iš humanos nešioju jau tikrai 10 metų. Visokios maikutės, megztukai irgi dažniausiai iš ten. Nes ranka nekyla kokioj naujų parduotuvėj mokėt 10€ už paprastą bliuskutę. O paskui rizikuot, kad dar 20 žmonių tokių pat sutiksi 🙂 Taigi, tarp motyvų- ir kaina, ir išskirtinumas, jei galima taip įvardint. O ir patogumas- artimiausias didesnis pasirinkimas mums tik Šiauliuose, bet gi nevažiuosi ten kaskart užsimanius tarp skudurų pasikuist.
    O derinys tavo liuks!

    2017-09-16 at 22:48
    • Reply Salomėja

      Visai pavydžiu tokios kančios 🙂

      2017-09-17 at 14:39
  • Reply Modesta

    Anksčiau dažniau užsukdavau į SH, pastaruoju metu laiko pritrūksta, o ir kainos susilygino su litais. Draugė juokavo, kad SH mokam daugiau nei įprastoj parduotuvėj, nes kažkas jau dėvėjo:) Tačiau pritariu, kad ten rastas rūbas nebus kas trečios vilnietės spintoje (pavyzdžiui Zara odinė striukė – žadėjau įsigyti, bet kai pamačiau, kad tam pačiam autobuse net kelios su ta pačia sėdi – atsisakiau tos idėjos). Įkvėpei apsilankyti kuistuke! Kelios draugės vis lobių randa savo senelių ar tėvų mažuose miesteliuose, pavyzdžiui odinis tobulas sijonas už eurą Jurbarke ar Max Mara kašmyro paltas dar tada už kelis litus.

    2017-09-16 at 23:05
    • Reply Salomėja

      Kainos tikrai susilygino. Bet rengtis kažką reikia, taip ir gaunasi, kad perku striukę už 22, nors litais turbūt ir 50 nebūčiau klojusi. Tačiau žinau, kad odinės visokiuose Mango-Zara jau apie 100 traukia, tad vistiek beveik 5 išeina iš SH net už kosminę kainą.

      2017-09-17 at 14:39
  • Reply ema

    Aš už dėvėtus. Skudurų ir taip per daug prigaminama, ypač vienadienių/madingų. Be to, skudurai greit nusibosta ir nusidėvi (jei esi kaip aš ir kiši vilnonius paltus į skalbyklę), todėl nematau prasmės į juos investuoti. Man ypač prie širdies vinted/ebay, nes esu kaprizinga ir mėgstu susigalvoti iš lempos, „o davaj man reikia žalio kašmyrinio megztinio aukštu kaklu…“ Pim pim pim į paieškos laukelį…

    2017-09-16 at 23:18
    • Reply Salomėja

      Man dabar gan keista pasidarė, kad aš Ebay vis dar neatradus, kaip dėvėtų rūbų pardavimo vietos 😉

      2017-09-16 at 23:30
  • Reply Gaivile

    As irgi is ipratimo vis prasieinu per viena kita SH. Nors ir nervina kartais kainuos juose, kai suprati…kad ta sintetine palaidine…kokios tai atmosfere…tikrai ir nauja nekainavo tu 7 euru. Taciau ir dabar kaxkur viena kita drabuzi galima rasti. Aisku kur kas geriau sekasi mazesniuose miesteliuose nei Vilniuje. Na o patirties tikrai turiu. Nuo pacios pirmos bagadelnes…dar sporto rumuose. Beje dar viena palaidine pirkta ten ir dabar kartais deviu sode. Beje niekada nebuvo geda pirkti SH. Net budama ne Lietuvoje uzsuku i tokias parduotuves…teko but JAV, Anglijoj, Italijoj, Gruzijoj ir Lenkijoj. Tiesiog smalsu.

    2017-09-16 at 23:50
  • Reply Alina

    As neislischiau is rubu parduotuviu jei ne…mano ugis. Beprasmiska. Jei kelnes beveik iki keliu. I rankoves iki alkuniu… nervas paima ir shoppingas sugadintas

    2017-09-17 at 00:04
  • Reply Rūta

    O aš ir esu tas žmofus, kuris SH niekad nieko neranda ir vis su pavydu sakau savo sesei: kaip tu tokių nerealių šmutkių randi?!? Pamokyk ir mane 😀 bet net kartu nuėjus ji randa lobį, o aš apskritą nulį….

    2017-09-17 at 00:37
    • Reply Salomėja

      O tai kame bėda? Greičiau prie to lobio pribėga? Jei nuosekliai tikrini kabyklą, taigi vistiek vienaip ar kitaip galiausiai lobis rankose atsiduria 🙂

      2017-09-17 at 14:36
  • Reply Laura

    Pusė rūbų iš ten 🙂 Striukės, maikės, suknelės, megztiniai… tik su kelnėm sunkiau, nes labai retai randu, kad tiktų dydis ir modelis. Vakui tai iš vis be kalbų. Ieškojau jam per parduotuves storos medžiagos džinsų su besitampančiu siauru liemeniu. Niekur neradau, o vieną dieną už 12 eurų SH nupirkau trejus tokius iš karto 🙂
    Pastaruoju metu skarų skyrius apžiūriu, randu tokių lobių! O šuniui priperku dėvėtų pliušinių žaislų už centus, išskalbiu ir puikiai sueina tampymui bei negaila, kai sudrasko.

    2017-09-17 at 00:52
    • Reply Salomėja

      Skarų tai tikrai galima rasti įdomių. Vieną va ir šiandien priglobėm. Aš moku gražiai užsirišti tik kvadratines, tai visada džiaugiuosi tokių radusi.

      2017-09-17 at 14:35
  • Reply Monika M

    Mielai einu į kuistukus, patinka tai, kad niekada nežinai, ką įdomaus, gražaus surasi. Tiesa, tam reikia paskirti nemažai laiko, bet kai žinai, kas patinka, o kas ne (spalvos, medžiagos, fasonai ir t.t.) – paieškos laikas šiek tiek sutrumpėja. Kaip ir rizika prisipirkti to, ko tikrai nereikia 😉 Tad žinoti ko ieškai ir koks tavo stilius, man atrodo svarbu, nes labai įsijautus kuistuke galima prisipirkti visokių keistų, “įdomių” rūbų, kurie paskui dulka spintoje (deja, taip man būdavo anksčiau, dabar jau nebe). Smagiausia, kai randi puikios kokybės ir ieškotą rūbą ar aksesuarą už juokingą kainą, tad aš kuistukuose mėgstu lankytis ypač tomis dienomis, kai būna didžiausios nuolaidos. Visada peržiūriu švarkų, marškinių, viršutinių rūbų (paltų, striukių), džinsų, paprastų “maikučių” bei diržų ir šalikų/skarelių skyrius. Sudėtingiausia kažką rasti iš kelnių, džinsų, reikia labai atitaikyti dydį, ilgį, o ir dauguma modelių būna labai jau pasenę morališkai. Iš timpų taip pat nieko nerandu 🙁 Vienąkart radau juodas paprastas timpas, tai ir viskas 😀 Rankinės, batai – irgi labai labai retai ką gero randu, tuo labiau, kad ieškau tik odinių, nes apsilaupiusi dirbtinė oda tikrai nevilioja. Peržiūriu ir papuošalų skyrelį, kartais būna įdomesnių apyrankių, tačiau pigios bižuterijos jau nebeperku, nes kiek turėjau, metalas pajuoduoja, prasmirsta ir tenka mesti lauk… Kuistukuose stengiuosi ieškoti natūralių medžiagų: medvilnė, linas, vilna, oda, šilkas ir pan. Apatinių rūbų, naktinių, pižamų neperku, kaip ir kosmetikos ir kvepalų (atvirai sakant, neįsivaizduoju, kas gali pirkti pastaruosius). Beje, pastebėjau, kad randant šaunių dalykų kuistukuose, man net nebesinori leisti keliasdešimt eurų už kažkokią palaidinę kitoje parduotuvėje 😀 Iškart pagalvoju, kiek visko už tokią sumą galiu surasti kuistuke.

    2017-09-17 at 12:41
  • Reply Monika M

    Beje, pamiršau paminėti, kad verta apžiūrėti ir vyriškus rūbus bei pritaikyti juos sau: marškinius, švarkus, megztinius, galima rasti puikių modelių, beje, kokybė irgi būna geresnė, kiek pastebėjau 😉 Tiesa, kol kas man nelabai sekasi ką rasti, nes arba didelis dydis, arba jei dydis geras – būna sutepta. Bet vilties neprarandu 😀

    2017-09-17 at 13:37
    • Reply Salomėja

      Aš visada patikrinu vyrų skyrių. Man su savo užpakaliu tik ten šansai džinsus rast 🙂 Kaip beje ir šie derinyje yra iš vyrų skyriaus. Languotus marškinius ir džemperius dar ten mėgstu pirkti 🙂

      2017-09-17 at 14:34
  • Reply Monika M

    Parašiau, kad nieko nerandu, tačiau prisiminiau, kad neseniai juk radau naujutėlius vyriškus džinsinius medvilninius marškinius, šviesiai mėlynus, S dydžio (tad labai patogūs ir gražiai laisvi), būtent tokių ir norėjau, “pataikiau”, kai buvo 50 proc. nuolaida, su ja kainavo tik 1,70 euro 🙂

    2017-09-17 at 13:45
  • Reply Alma

    Mane ištiko nušvitimas 😀 Dabar suvokiau, kodėl nemokui kuistis. Aš apskritai nemėgstu apsipirkinėti, mėgstu greitai ir be didesnės kančios atsinaujinti. Bet už tai ir esu nuobodi, plius minus visad vienoda. Nors gal ir gerai, negalim gi visos būti spalvotos 🙂

    2017-09-17 at 20:53
  • Reply Alma

    Beje, patiko įvaizdis, tik kuprinė kaip man iškrenta kažkaip. Būtent Tavęs įkvėpta nusipirkau grubesnius aulinukus, aišku, ne Dr. Martens, dar tiek nepribrendau 😀

    2017-09-17 at 20:55
    • Reply Salomėja

      Kaip smagu, kad kažką įkvepiu!
      Vyras šiandien Humanoj rado įdomius CAT batus. Net nežinojau, kad jie tokių turi. Jo nelaimei batai buvo mano dydžio ;D

      2017-09-17 at 22:07
  • Reply Aušra

    Dieeeeevinu knistis “skudurynuose”. Atgaiva sielai! Ypač patinka tai kad randu ir tikrai pigių dalykų. Neseniai tame pačiame pastate Radviliškyje kuriame antrame aukšte gyvena humana atsirado dar ir “Rada”. Ten antradieniais atveža naujas prekes, tuomet kasdien jos vis pinga ir pinga o pirmadieniais visos prekės po 0.25€! Principas panašus į humanos bet man ten rūbai atrodo kokybiškesni. Tai vasara kol dar turedavau laisvus pirmadienius keldavausi prieš parduotuvės atidarymą ir lėkdavau knistis :D. Po to tempdavau namo pilną maišą rūbų ir broliui ir, ir mamai, ir tėčiui 😀 kad ir netikdavo kokie keli rūbeliai tai ne tiek ir gaila tų 0.25€. O kai būna šiek tiek brangesnių prekių tai išvis itin kokybiškų prisigaudyt galėjai. Kažkada nugriebiau populiariuosius baltus konversiukus už 5e! Žodžiu, second hand JĖGA!

    2017-09-17 at 21:10
  • Reply Marija

    Labai mėgstu secondhandus, o kadangi tarp mano namų ir darbo yra kokios 5 dėvėtų rūbų parduotuvės, tai dažnai jas ir tikrinu. Sunki diena darbe? Bloga nuotaika? Pasiknisi tarp rūbų ir jau linksmiau, o jei dar randi ką nors gražaus, tai iš viso nuotaika pasitaiso. Būna, kad nerandu nieko, o būna, kad prisiperku daug visko. Mano spintoj dėvėti ir nauji rūbai turbūt 50/50 % sudaro.
    Bet šiaip stengiuosi nekaupti, pastoviai pravalau spintą, jei matau, kad kažko nenešioju, atiduodu sesei, draugėms, ar iškeičiu į H&M nuolaidų kuponus, mėgstu, kai spintoj galiu viską lengvai pasiekti ir matyti 🙂

    2017-09-18 at 09:45
  • Reply Gėlėta kosmetinė

    Koks superinis įrašas! Žinoma laukiam outfitų – visuomet smagu matyti normalią moterį normaliai besirengiančią. Daryčiau ir pati, tik dar nesugalvoju, kaip pačiai nusifotkinti 😀 😀
    SH pastaruoju metu perku nuolat. Tik UK nepirkau, nes nelabai ten buvo normalių. Aišku, pirmiausia man finansinė situacija – nelabai galiu sau leisti pirkti parduotuvių, net jei skirtumas tik porą eurų, bet susideda. Vaiko rūbeliai iš viso kosmosas, o išauga labai greitai. Bandau ir vyra pripratinti prie SH, bet jis sako, kad niekad nieko neranda 😀 Po truputį, kažkada ir aš nieko nerasdavau 😀
    Ir aišku, man patinka, kad galiu rasti tai, ko kitos tikriausiai neturės – kažką unikalaus ir savito. Pasižiūriu sezono tendencijas ir keliauju pagal jų principus ieškoti 😀 🙂

    2017-09-21 at 19:06
    • Reply Salomėja

      Mano vyras tai jaučiu daugiau visko už mane randa 🙂

      2017-09-21 at 20:10
  • Leave a Reply

    You may also like