Jau trečią savaitgalį iš eilės susirenkame pakalbėti apie mano kasdienės aprangos pasirinkimus. Ar tai tradicija? Nežinau, nes fotografavimasis yra pats nemaloniausias procesas, koks tik gali būti susijęs su visu įrašo rengimu. Visada jaučiuosi liekna gražuolė, o pažiūriu nuotraukas ir… Et, tik moteris kaip tūkstantis kitų!
Aš jau daug kartų minėjau, kad visada itin ieškau paties geriausio patogu ir gražu santykio. Pvz., treningai, nors ir patogūs, bet man negražūs, todėl tokio rūbo neturiu. Net nešiojimui namuose. Užtat senokai atradau timpes kaip sportinių kelnių alternatyvą. Dar vienas nerealaus patogumo drabužis yra sportinio stiliaus suknelė. Aš jas galiu dėvėti prie timpų, prie pėdkelnių ir net prie džinsų! Tokių turiu ne vieną, o bent keletą radau… eilinėje “Maximoje”.
Pastaroji – mėlyna – kaip tik iš ten. Ir mano įrašo pavadinimas visai nesumeluotas. Aš iš tiesų ėjau pieno, tada sukau link kojinių skyriaus ir akis užkibo už mėlynos. Pažiūrėjau iš arčiau – suknelė! Apsidairiau – drabužiams 40% nuolaida. Ir dydis mano. Imu!
O jūs ar perkate drabužius prekybos centruose. Kai kurie, kaip antai “Lidl”, kai kurias kolekcijas pristatinėja su trenksmu ir įžymybių būriu. Tikisi persivilioti fashionistas iš “Zara”? Beje, aš nesuprantu pastarosios parduotuvės fenomenalaus populiarumo. Pamačiau aną sykį gražiausius marškinius, prilekiu, o ten taukšt, šūdas kažkoks ant apykaklės. Atsiprašau už žodelytį, bet čia necenzūruota mintis apnikusi tą kartą. Aš “Zaroje” retai randu apie ką pasvajoti.
Tęsiant maisto parduotuvių temą, tai “Maximoje” esu prikusi ne vieną suknelę, timpes ir miego drabužius. “Rimi” – odines pirštines, apatinius ir paprastus marškinėlius. Taip pat šį tą rasdavau ir “Prizmoje”. Ir visgi man visada būna keistoka rūbus nešiotis tame pačiame krepšelyje su vištienos kepsniais ar ką tik kepta duona 😀
Šio šeštadienio aprangos suvestinė tokia:
Suknelė – Mindaugo “Maxima”, XL dydis, apie 10 EUR.
Striukė: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, Mindaugo g. – “Mark and Spencers” limituotas leidimas, odinė, 16 dydis, 16 EUR.
Sportiniai batai: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, Mindaugo g. – 39 dydis, 8.50 EUR. Iš arčiau – šopaholikės užrašuose.
Timpos: second hand, tik nepamenu ar “Humana” ar “50 ct”. 5.5 EUR.
Kuprinė: “Marga masė”. 70 EUR.
Auskarai: “Geometrix”, atstovų dovana. Iš arčiau čia.
Dienos klausimas toks: ar jums svarbu, kur pirkti drabužį? Gal maisto prekių parduotuvės, “Gariūnai” ar kitoks turgus yra tabu? O gal nekreipiate dėmesio į vietą ir perkate jei kainos/kokybės/grožio santykis tinka?
Buvo įdomu? Netylėkite, komentarai ir kitoks grįžtamasis ryšys yra geriausias atlygis blogeriui :). Buvo neįdomu? Irgi netylėkite ir padėkite tobulėti !
Draugaukime Facebooke, bei Instagrame. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Vaikams esu pirkusi striukytę, džemperiukus, kojines, pižamas, apatinius, kepures, o sau dar nieko nesu pirkusi. Rūbo įsigijimo vieta nėra tokia svarbi už surastą tinkamą rūbą 🙂
PC perku iš aprangos dažniausiai tik kojines, kai būna nuolaidos. Kažkaip nevilioja PC asortimentas, kuistukuose randu daug įdomesnių ir pigesnių variantų. O pvz., Lidl ir pasimatuoti nėra kur. Jei netiks – nešk atgal, gaišk laiką.
Na, dėl pigumo tai čia dar klausimas, jei gyveni Vilniuje. Nes suknelė už 10 EUR “Humanoj” ar kitur jau retai bepasitaiko. Kol sulauki išpardavimo, geriausius dalykus nukauna.
O dėl grąžinimo, tai jaučiu esu vienintelis pasaulyje žmogus, kuris nėra dar patyręs tokio proceso.
Melyna suknele super 😉 as irgi pro tokia nepraeiciau. as megstu su maistu ir koki drabuzi parsinest. na susitaupo laiko, nereik vaziuot specialiai ir maltis per parduotuves jei nereikia kazko vau. Is rimi apatiniai, kojines, salikas, kepure buvo.. lidl ir sau, ir vaikui ka nors nusiperku. Is esmes nesvarbu is kur, svarbu, kad atitiktu mano poreikius. Ir labai dziaugiuosi lidl tiek lininiais, tiek dzinsiniais marskiniais, nes neperkrauti, patogus ir uz normalia kaina. O zaros fenomeno as irgi nesuprantu. Nuo paauglystes nieko nesu ten pirkus. O gariunuose tai neturiu kantrybes ir laiko gaila kuistis visa diena, kad galbut ka gero rasciau. Nors, tiesa, vestuvems batus kaip tik radau ten, kai jau buvau praejus visas imanomas parduotuves.
Kad nera kur pasimatuoti, tai daznai atbaido pirkt, bet siaip man nera didelio nepatogumo einant kita karta apsipirkt maisto ir grazint ar pakeist, kas netiko.
Kokia graži suknelė! Kuprinė dar gražesnė 😀 Neperku aprangos/apavo tokio tipo parduotuvėse, dažniausiai ten tiek visko prigrūda, pasimatavimas keblus. Reikia gero ūpo, o manęs perkant maisto produktus ar skalbiklius toks įprastai neištinka 😀
Ačiū! Tai va, būna suknelių lobių :). Kuprinė irgi dėkoja, aš kokius metus jos nepaleidau ir tryniau kiekvieną dieną, dabar vėl išsitraukiau, nors kampukai jau pagyvenę 🙂
Perku, jei randu patinkama ir tinkama daiktą