Outfit: apie kelionės aprangą, gimtadienį, lėktuvus, Gdanską ir bloginimą

Mano įrašo pavadinimas lai bus pats tikriausias jo planas, nes pasiilgau paplepėti! Outfitų kategorijos nepapildžiau nuo pat gegužės. Iš tiesų, vasarą mano gyvenime vyko labai daug dalykų, nematomų kitiems, vidinių. Buvo dramų, pakilimų, eurofijos, ašarų, tikrai nenorėjau fotografuotis ir kalbėti, nes šiuose įrašuose stengiuosi ne tik nuotraukas parodyti, bet ir save, ta vidine prasme. Ir ne apie žarnyną čia. Na, o dabar burna atsivėrė, galima paplepėti. Kad ir apie aprangą, kurią pasirinkau savo gimtadienio kelionei. Čia tas atvejis, kuomet norisi atrodyti ir gražiai, ir patogiai. Kai pagalvoju, tai ir į mišką važiuodama aš apie tai mąstau.

Faktas, kad į kelionę išvyko ir mano naujasis paltas. Visų pirma, aš neturiu kito rūbo šiam metų laikui. Jei ne jis, tai koža, o kad ir 22 laipsniai dieną, bet pavėsiuke ir vakarais man su odinuke jau šaltoka. Palto atsiradimo istorija atsitiktinė. Kažkada aš važiavau į darbo pokalbį kažkokiam užkampyje šalia Savanorių prospekto. Kaip visada, pasilikau laiko atsargai (tokia jau aš, sunkiai suvokiu, kaip žmonės sugeba kažkur pavėluoti, kai aš pati VISADA visur per anksti). Na ir per tą iššvaistytą gyvenimo laiką užėjau į “Norfą Bazę”. O ten kažkokia firminių drabužių išparduotuvė, lyg ir girdėta, garsenybių reklamuota. Įkišau nosį, pasirodė tokie gariūnai gariūnai, bet spėjau pamatyti porą visai nieko marškinių ir daugiau nebeturėjau laiko gilintis, nes reikėjo į pokalbį eiti. O tada, praeitą savaitę, su vyru važiavome ta kryptimi klijų pirkti ir pasiūliau užsukti, šiaip… Užsukom. Kol brangusis pirko marškinius, aš šiaip maklinėjau ir vėliau jam paklausus ar nieko neradau, gūžtelėjau pečiais. Yra keli gražūs dalykai… Va paltas tokio modelio (raudonas, vilnonis, kapišonas, kišenės, sagos su kilpomis) apie kokį visada svajojau (na bent dešimt metų tai tikrai), bet aš gi dabar neturiu pinigų, taupau tam ir anam… Buvau įkalbėta pasimatuoti ir gavau gimtadienio dovaną.

Tik parsivežusi namo ir apžiūrinėdama etiketes atradau, kad jis vyriškas. Na, nuo to tik vieni privalumai: papildoma kišenė viduje, patogus tiems, kurie tingi dėvėti šalikus ar pirštines (kišeniukai ant krūtinės, patogu lyg į kokią movą sukišti rankas) :). Kelionėje man su juo buvo labai patogu, nors ir sunkokas.

Kiti pasirinkimai – suknelė (nors mano supratimu tai yra tunika) ant kelnių. Mano mėgstamiausias būdas atrodyti gražiai, patogiai, saugiai. O dar visiškai nesiglamžo ir gali būti derinama su megztiniu, jei būtų šalta.

Na, o rinkdamasi avalynę, kad ir kaip norėjau autis naujausius kerzus, bet pasirinkau apšiurusius, bet gerai pranešiotus batus, tokius, su kuriais galiu sumušti žingsnių rekordus nenutrintomis kojomis.

Šiaip kelionėje praleidome tris naktis. Kasdien rengiausi skirtingai, vyras irgi. Bet ėmėm tik vieną rankinio bagažo lagaminą. Ką kiti deda į tuos didelius?

Tad apie aprangą tiek, o dabar apie Gdanską, gimtadienį ir lėktuvus. Apie miestą trumpą reziume aš parašiau šiame instaįraše:

https://www.instagram.com/p/Bo9iDpVFvn-/?taken-by=venividi_blog

Tikiuosi sekate ir matėte daugiau vaizdų. Realiai visa ši kelionė buvo mano vyro dovana gimtadienio proga. Jis pats į komandiruotes skraidydamas po kelis kartus per mėnesį labai jau norėjo paskraidinti mane lėktuvu. Taip, lyg šiol nebuvau to dariusi ir tam nėra kažkokių racionalių priežasčių. Mano šeima nekeliaudavo. Studentė aš neturėjau pinigų ir nedalyvavau mainų programose. Vėliau vėl gi lėmė tai, kad mes neplanuojame. Patys žinote, kad norint pagauti geras kainas, reikia planuoti į priekį, šaudyt akcijas, naujų krypčių pasiūlymus ir pan. Kuomet tu sugalvoji, kad tavo atostogos bus po 5 dienų, būna jau vėlu pirkti bilietus, nes jų kainos pasirodo tokios, kad tris kartus motociklu nuvažiuotum. O kartais mes tiesiog norim kelionės žeme, gi faina kad ir apvažiuot aplink Baltiją. Tai va taip ir neskridau. O čia pasirodė, kad į Gdanską įkandama nuskristi, net jei sugalvoji prieš savaitę. Tad būtent per gimtadienį, būdama jau 36 metų, aš pirmą kartą skirdau lėktuvu :D. Daugelis pažįstamų klausia kaip gi kaip? Ir sunku kažką pasakyti, nes na nebijojau aš skrydžio, tai tik smalsu pagaliau pamatyti lėktuvą iš vidaus. Labiau bijojau visų saugumo patikrinimo procedūrų, nes turiu neeilinių gabumų feilinti (pvz., esu traukinių stotyje nuspaudusi aliarmo mygtuką, mat pagalvojau, kad jis atidarys tualeto vartelius. Neklauskit. Neturiu ką pasakyti.).

Gdanske buvau jau trečią kartą. Patiko vėl ir vėl :). Žingsnių dienis norma ištikdavo dar jai neįpusėjus, nors daug kur važiavome tramvajais. Smagu bus vėl kada sugrįžti pas kranus!

Na ir ta dalis, kuri pavadinime žada kažką apie bloginimą. Tiesiog šiandien sulaukiau vieno pasmalsavimo, kuriame klausiama ar rašau dienoraštį, ar naudojuosi planavimo kalendoriumi ir ar kuriu “travel book”. Taigi, atsakau, kad dienoraščio nerašau ir niekada to nedariau. Užtenka man ir tinklaraščio.

Blogo įrašų niekada neplanuoju. Dažniausiai, kai turiu laiko ir įkvėpimo, pasidarau produktų nuotraukas. Kartais to įkvėpimo net neieškau, nes noriu daiktus nufotografuoti dar prieš sugadindama prekinę išvaizdą, tad imu ir darau. Foto saugau dropbox’e, kuris, žinoma pasiekiamas tiek kompiuteriu, tiek telefonu. Tad tiek kartais galvodama ką įkelti į IG, tiek, ką šiandien parašyti, aš žiūrinėju dropbox’ą. Būna, kad spontaniškai sugalvoju – noriu papasakoti apie šį daiktą ir pasidarau nuotraukas prieš penkias minutes iki teksto. Tačiau jokio realaus plano, kad tą savaitę tas, aną anas aš neturiu. Vat paskutinį įrašą rašiau apie priemonę todėl, kad turėjau jos, o ne kitos foto :). Labiau planuoju produktų bandymus :).

Kelionių žurnalų aš irgi nevedu. Nesu ta keliautoja, kuriai reikia pamatyti visas vietos įžymybes. Užtenka ir vienos. Labiau patinka gyvenimo džiazas, tad tik kažkelintą dieną būdama vienoje vietoje paskaitinėju tripadvisor. Įdomiausius dalykus Gdanske atradom įsėdę ne į tą tramvajų 🙂

Derinio suvestinė:

Paltas: “Tommy Hilfiger”, iš išparduotuvės, apie 140 EUR.

Batai: “Dr. Martens”, pirkti “Vinted”. 50 EUR. Bet jau ir taip žinot, nes beveik visuose įrašuose apie aprangą jie.

Skara: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, Mindaugo g., 3.50 EUR.

Suknelė/Tunika: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, Mindaugo g., H&M, 11 EUR.

Rankinė: labai paprasta, pilkos tikros odos. Dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, J. Basanavičiaus g. 14 EUR.

Kelnės: “Next Jeans”, iš “50ct” dėvėtų rūbų parduotuvės Mindaugo g., 8.50 EUR.

Auskarai: “Kosmart” iš “Vitrina Pro”, PR produktas :). Buvo skirtingi. Vienoje ausyje mėlynas su juodu, kitoje raudonas :).

Ačiū už dėmesį! Pasiilgau!


Jūsų aktyvumas yra padėka ir mano motyvacija. Jei blogas įdomus – bendraukim ir kurkim jį kartu!

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

Previous Post Next Post

10 Comments

  • Reply DaliaM

    Didžiuosius lagaminus ir aš primiršus – dabar va 10 dienų buvau išvykusi​ tik su rankiniu, įskaitant laptopą. O žiemą 2 savaites keliavau su rankiniu, tilpo ir lauktuvės 🙂 Aš irgi nemėgstu daug planuoti, šįkart išvis, kadangi laikas spaudė, šeštadienio pavakary nusipirkau bilietus, o sekmadienį ryte išskridau. Nepasakyčiau, kad buvo brangu. Tiesa, keliavimo kryptis pasirinkau pagal bilietų pigumą 🙂

    2018-10-17 at 00:42
    • Reply Salomėja

      Na, 10 dienų tai vienoje vietoje nebūsi, vistiek tenka tada gerokai paplanuot, o aš nemėgstu :). O į tą didelį bagažą nežinočiau ką dėt. Batų kiekvienai dienai?

      2018-10-17 at 11:55
  • Reply Beata

    Kas liečia ne to mygtuko paspaudimą…Anglijoj wc dažnai vanduo nusileidžia patraukus už virvelės, tai būdama neįgaliųjų wc muziejuje patraukiau ne tą virvelę..ėmė kaukt signalizacija, nes pasirodo ten emergency virvė jei bloga pasidarytų 😀

    2018-10-17 at 11:47
    • Reply Salomėja

      Uf, aš ne viena tokia 🙂

      2018-10-17 at 11:53
  • Reply Alma

    Ir aš pasiilgau! Labai gražus įvaizdis, kol nepamačiau batų, pagalvojau, kad visai ne “salomėjiškas” 😀 Man 32, lėktuvu nesu skridusi. Apskritai keliauti noriu, bet gal nemėgstu, arba tiksliau bijau, nes esu tokiai lengvai pamišusi dėl rutinos ir tvarkos, todėl kažkokie nesklandumai mane paralyžiuoja 😀 Keliauti “patogiai” kol kas neneša kišenė, gal kažkada 🙂
    P.S. Ačiū, kad priminei tokias vietas drabužiams pirkti, reikės pasidairyti, nes ieškau striukės, atrodo nieko ypatingo, bet niekur nerandu. Tiesa, radau vienoj vietoj, 900 eur 😀 Tektų ilgai dirbti ir nevalgyti, kažkaip visai nesinori..

    2018-10-17 at 13:09
    • Reply Salomėja

      Oi, nuotykiai smagiausia kelionės, nors nesu aš atspari stresui 🙂

      2018-10-17 at 16:26
  • Reply Jelena

    Salomėja, ačiū už atsakymą dėl dienoraščio 🙂 smalsumas patenkintas 😉 Šiaip man labai patinka tokių kelionių formatas – kai trumpai, lengvai ir patogiai. Ir dar – man jau 40 metų, ir vienintelis mano gyvenime skrydis – iš Vilniaus į Palangą, kai man buvo apie 5 metukus 🙂 tad viskas dar ateityje!

    2018-10-17 at 14:34
    • Reply Salomėja

      Aš tai visai buvau nusiteikus iki 99 gimtadienio laukti 🙂 Nesigavo :). Bet aš jau buvau su kukuruzniku skridus šiuoliui su parašiutu, tai keleivinis vistiek kažkaip ramiau.

      2018-10-17 at 16:26
  • Reply Sonata

    Va ir man kas kartą kyla klausimas kas tuose lagaminuose 😀 mes keliaudami su dviem vaikais sutelpam į du rankinius lagaminus ir tai jau su planšetėm, sūnaus miegojimo draugu… Na į lėktuvą ima mažesnį, mašina keliauja už jį beveik didesnis meškinas 😀 šį sykį viešbučio registratūroje irgi juokėsi sako o jūs ne 4 😀

    2018-10-17 at 16:03
    • Reply Salomėja

      Na aš mėgstu pasiimt daiktų, kai varom su mašina, bet mocas išmokė žiūrėt į viską lanksčiau. Dabar galėjom imt du rankinius, bet vietoje vieno buvo tik kuprinytė su fotiku ir mano dalies skysčių paketuku.

      2018-10-17 at 16:24

    Leave a Reply

    You may also like