Mano meilė kerzams ir kaip pranešioti naujus Dr. Martens

Estimated read time 9 min read

Kuomet diskutavome apie tai, ką galėčiau rašyti bloge, dalis žmonių sakė, kad nori daugiau asmeniškumų ir šiaip, turėčiau kalbėti apie tai kas patinka man. O man patinka batai, kaip ir didžiai daliai moterų. Ir mano batai yra kerzai. Kai pagalvoju, tai norėčiau vėl tekėti, kad galėčiau avėti Martensus, bo tada neturėjau ir teko dėvėtus “Primark” sportbus autis :). 

Papasakosiu apie tai, kaip toks dalykas kaip kerzai atsidūrė ant mano kojų ir kaip galiausiai priėjau iki kultinių doksų.

Pamenu, kai Lietuvoje atsirado dėvėti drabužiai, viena mokytoja, kuri pradėjo tuo verstis, pasiūlė mano mamai (kuri dirbo toje pačioje mokykloje) batus. Mama pasikvietė mane (mokiausi ten pat) ir liepė pasimatuoti. Ir tada mano akys išvirto iš orbitų, pamačiau kažką tokio nerealaus!  Vienaragiai šoka, drugeliai aplink plazda. Supraskit, aš gyvenau mažame mieste, sovietmečio pabaiga, nepriklausomybės pradžia. Mes nieko nematėm, neturėjom, išskyrus turgaus asortimentą, kuris ir dabar nelabai pakitęs. Dermantininės basutės vasarai, pūsti medžiaginiai batai žiemai. O čia man rodo nerealų batą, su rimtu padu, suvarstomą… Jie buvo purvinokos rusvos spalvos, zomšiniai, turėjo geltoną padą (tokios spalvos, ir protektoriaus, kaip būna pas “Timberland”). Kadangi aš net girdėjusi nebuvo tokio žodžio, kaip kerzas, tai pavadinau juos traktoriukais (dėl pado), nutepiau juodu batų tepalu, nes išvalyti tos zomšos jau buvo neįmanoma ir keletą metų neišlipau, o po to paveldėjo brolis. Ta meilė ištiko gal 8-9 klasėje. Beje, niekada nebuvau neformalė, visada stilius toks labiau menininkės bohemos 😀

Vėliau aš turėjau drobinių, netikros odos batų panašių į kerzus, visi būdavo iš second hand’o, o kai viena mergaitė mokykloje ėmė dėvėti jau tikrus boots kaustytus metalu, supratau, kad pasaulyje yra dar gražesnių batų… Buvau pasiruošusi juos pavogti. Vienuoliktoje klasėje pradėjau draugauti su vaikinu iš Kauno ir važinėti į tą miestą. Čia troleibuse pamačiau legendinius “Steel”. Man atrodo juos žino kiekvienas, kuris buvo prijaučiantis neformalams ir šiaip tai prieinamiausi ir ko gero pas mus vieni žinomiausių šio tipo batų. 

Prisiminimui:

Oh, mama, Salomėja atrado gyvenimo svajonę. Tokie batai kainuodavo apie 200 LT ir ne man ta kaina buvo. Rimtai, tiek mokėdavau už buto nuomą pirmuose kursuose. Dar lygiai tiek turėdavau visoms kitoms mėnesio išlaidoms ir na niekaip čia tokiems nesusitaupysi. Bet aš svajojau. Apie batus. Aha, tuščiagarbiška. Tačiau patys žinot, kokį malonumą jie teikia. Galiausiai antrame kurse buvau jau kiek pataupiusi, kažkiek per gimtadienį išsizyziau pinigų ir Kauno bazėse nusipirkau pirmus savo “tikrus” kerzus. Lygiai tokius pačius, kaip nuotraukoje aukščiau. 

Aha ir jau galvojau, kad va dabar tai pasaulį užkariausiu, va dabar tai būsiu gražiausia, turėsiu kiečiausius batus! Raudonus! Ir kaip jie tiks prie ryškiai žalio palto!

Mhm, pirmas išėjimas  – kojos kruvinos. Antras išėjimas – nebegaliu paeit. Ar pasiduosiu? Ne! Tik tiek, kad tie batai niekada neprasinešiojo tiek, kad nebetrintų ir aš atradau savo būdą juos nešioti. Iš kažkur ištraukiau sportines riešines. Va tokias:

Tik maniškės buvo reklaminis “Bitės” produktas. Gal juos kažkur dalindavo? Taigi, riešines maudavau ant kojų čiurnų, ant viršaus kojinę ir į kerzus. Aš žinau, kad čia juokingas patarimas, bet jei kovojat su kažkokiais piktais batais, pagalvokit apie tokį variantą.

Tuos kerzus, kurie buvo visiškai nepatogūs aš dėvėjau gal penkis metus. Vėliau su vyru juos paskerdėm, nes reikėjo padų kitam projektui. Jei tiksliai tai buvom susigalvoję pasiūti iš avikailio batus. Pasiuvom ir perleidom draugei :).  Pamenu dar galvodavau, kad mano svajonių darbas yra tas, kuriame galėsiu rengtis kaip noriu ir eit su kerzais, kaip tik tokį ir buvau radusi.

Po to, kurį laiką neturėjau panašių batų ir visą laiką svajodavau apie “Martensus“. Bet kaina kando. Kartą, prieš 5 metus, užsukom į kerzų parduotuvę Basanavičiaus g. Čia aš pamačiau, kad seni geri “Steel” turi labai jau į doksus panašių modelių. Padas pasirodė labai artimas ir jau nemetalizuotas, geltona siūlė… Na, pigesni analogai, ne kitaip! Ir į klausimą, ko norėčiau gimtadienio proga, atsakymas buvo aiškus.

Deja, šie batai, kaip ir pirmieji “Steel” buvo velniškai nepatogūs. Ir ne tiek trynė, kiek tiesiog kažkaip per keltį mano viena koja jautė nuolatinį diskomfortą. Dėvėjau sukandusi dantis, nes labai gražūs, bet džiaugsmo nejaučiau. Galiausiai paleidau per “Vinted”. Taip pat pasisėjau sau abejonę, ar tikrai nebūtų taip pat su Dr. Martens? Nusiperki už milijoną pinigų ir negali dėvėti? Visgi po metų mano vyras nusipirko pirmus savo DM ir aš vaikščiojau ratais ir glosčiau glosčiau. Kadangi jis turėjo patirties su “Steel”, tai patvirtino, kad jausmas avint labai skiriasi. Ir glosčiau glosčiau tuos jo batus, kol galiausiai gimtadienio (ir vėl!) proga gavau savo pirmuosius! 

1460 Aztec Crazy Horse

Ir juos dėviu jau 5-tą sezoną. Matėte ne kartą įvairiuose deriniuose. 

Beje, mano vyras turi identiškus. Šie batai nėra tos storiausios odos ir vos užsidėjau, ėmiau murkti. Jie niekada man netrynė. Niekada nespaudė. Jų padas patogiausias pasaulyje, nes puikiai išformuotas ir minkštas. Kai man kiti batai nutrina, aš visada dėviu šiuos, kol kojos gyja. Va taip įstojau į Dr. Martens gerbėjų klubą ir niekaip nenusibosta. 

Bet žinoma, aš gi nebūčiau aš, man truputį gaila visada avėti tuos pačius batus, tad pradėjau naršyti Vinted, ieškoti, kaip čia pigiau pasipildyti kolekciją ir tada mano rankose atsidūrė mėlynieji kerzai. Šie jau nėra klasikinis 1460 modelis, kiek kitokie. 

Dr. Martens Pascal in Blue Vintage

Juokinga, kad pirmą savaitę aš juos žiauriai nubraukiau ir teko siųstis mėlynų dažų. Batus dėviu kone dažniausiai. Nes mažiau gaila (nebrangiai pirkau), labai gražūs, nes mėlyni, ir kažkaip patogiausi. Vėl gi, visai netrynė. Aš juos aviu keliaudama, nes galiu 20k žingsnių nupėdint ir nieko 🙂

Tiesa, dažai jau suskilę per lankstymo vietas, gaila gaila… Tad tuo pačiu, tai ir mano darbiniai batai, kuomet juos renkuosi, kai važiuojam į dirbtuves, neverkia širdis, kad apdulka ar apsispardo. 

Dar kitais metais baisiai norėjau bordinių. Tiesą sakant ir dabar noriu nelakuotos, minkštos odos. Bet tą kartą ir vėl Vinted radau beveik naujus ir kiek netradicinius. Pasidovanojau sau gimtadienio proga. O taip, visi kerzai tokie gimtadieniniai!

Dr. Martens Coralie Quilted Leather Boot, Cherry red

Jie minkštos dvigubos odos, todėl šilčiausi. Man pasirodė kitokie, įdomūs, netradiciniai ir faini. Nors šiaip mažiausiai iš turimų mėgstu. Nes sunku prižiūrėti. Dėvint tos visos siūlės apdulka, nuo batų tepalo kiek apsiriebaluoja ir sunku palaikyti tikrai tvarkingą ir gražų vaizdą. 

Dar vieni kolekcijos nariai yra ilgi Martensai. Jie pas mane patys pigiausi, pirkau ir vėl Vinted, idealios būklės už 27 EUR.

Dr Martens 1B60

Na, nes kartais moteriai reikia ir ilgų batų bristi per purvus. Ane?

Tačiau pastaruoju metu aš baisiai norėjau juodų kerzų. Sapnavau, svajojau, vėl sapnavau. Šiaip nesu juodos gerbėja, bet va galvojau, ir prie to tiktų, ir prie ano… Žinau, kad nauji DM ne mano piniginei, todėl kiekvieną dieną tikrinau Vinted. Porą kartų nušvilpė už panosės, nors galvojau už 90 EUR tikrai taip greit nenupirks :). Nusileidau kartelę ir pradėjau naršyti kitokių batų pasiūlą. Gal “Zara”? Gal vėl tie patys “Steel”? Bet širdyje džiugesio nebuvo. Tik toks savotiškas susitaikymas… Ir čia vyras pareiškia, kad padovanos gimtadienio proga. Aha, ir vėl! Šiaip mano gimtadienis jau sekmadienį ir jei turit 39 dydžio… Bordinius? Na, suprantat, aš turiu aistrą. Kai jis tą pasakė, nusprendėm batus pirkti gyvai. Žinojau, kad būna “Wawa” parduotuvėse, bet paaiškėjo, kad nė vienos nėra Vilniuje. Kerzų viets Basanavičiaus g. sekmadieniais nedirba… Na, tai teko vėl kreiptis į internetą, bet esu nustebusi, kad šiais laikais gyvai neįmanoma nusipirkti tokių dalykų. Ir po kelių dienų rankose laikiau savo išsvajotuosius!

Dr. Martens 1460 Nappa Black

Labiausiai norėjau minkštos nelakuotos odos batų, bet na, tokių jau neradau, o Nappa oda irgi yra kažkokia ne visai lygi, su faktūra ir truputį minkštesnė. Esu happy 100%.

Ir beje, tai yra pirmi Martensai, kurie man trina. Todėl čia priėjome prie patarimo, kaip aš juos pranešioju. Neliepsiu mautis riešinių, nors kodėl ne…

O mano triukas toks: 

Pirmą dieną maunuosi batus ir einu į netolimą žygį. Užteks puskilometrio iki vietinės parduotuvės. Neleiskit batams nutrinti kojų smarkiai. Iš karto pasimato kuriose tiksliai vietose trins.

Kitą dieną klijuoju “Compeed” ar panašų pleistrą, maunuosi storesnę koją ir vėl į trasą. Tie pleistrai yra stebuklas. Na ir taip dar +5-10 kartų. Ir viskas, po to jau pleistrų nebereikia ir bent keletui metų turite patogiausius batus pasaulyje. Beje, šeštadienį aš teturėjau vieną stebuklingą pleistrą, tad ant kitos kojos užklijavau tiesiog didelį, paprastą iš “Ikea”. Na ir ką, pirmą valandą viskas buvo ok, bet vėliau jau pasijuto, kad tas paprastasis pleistras brukasi ir kulnus vėl ima trinti, kai tuo tarpu kita koja “kaip nauja” :). 

Taip, žinau, kad patarimas paprastas, bet ne visi prisimena tuos stebuklingus pleistrus, ar gaili pinigų, nes gana brangūs, bet žinokit, efektyvu ir neskausminga, tad geriau netaupyt :). 

Tai jau gana? 

Na kaip… O tokių tai dar neturiu…

O ir tie mėlyni jau ne visai prekinės išvaizdos, bet man mėlyni tai patinka…

Žodžiu, nemanau, kad ši aistra išblės, ir kada nors šioje šeimoje bus pagausėjimas. 

Nežinau ar buvo kas skaitė tokį meilės rašinėlį, bet man buvo smagu papasakoti apie savo batišką aistrą. Mačiau viena blogerė rodė svajonių batus už kosminę kainą ir tokiu, kurių net į karnavalą nesiaučiau. Mano mintyse iš karto suveikė skaičiuoklė, kuri man pasakė, kiek Martensų išeitų 😀


Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

19Comments

Add yours
  1. 1
    Besame

    Kai buvau 7-okė buvo daugeliui užėjusi ryški ale emo ir gotų banga, kas dabar atrodo juokinga 🙂 Bet turėjau oranžinius Steel kerzus beveik iki kelių su ryškiai mėlynais raiščiais ir eidavau į mokyklą 🙂 Atrodė žiauriai cool. Tik dėl batų mane mokykloje pravardžiuodavo gaisrininke, bet pamenu iš kerzo vienam kaip spyriau į subinę, tai greit apsiramino 😀 Poto dar tuos pačius Steel pilkus trumpus iš kažkur gavau, lyg ir dar kažkokius turėjau, bet nebeatsimenu. Tik aš poto išaugau iš tos “mados” ir prie tokių batų nebegrįžau 🙂

  2. 2
    Salomėja

    Aha, buvo visokios emo mados, bet tuo metu aš jau studentė gal buvau :). Pati kaip sakiau, būdavau nemadinga kerzinė, jokių subkultūrų apraiškų, tai nebuvo iš ko išaugt.

  3. 3
    Alma

    Planas galvoje jau senokai: sunešioti Geox ir pirkti DM. Bet šiemet kiti “prabangūs” projektai nugalėjo.. Batai man yra labai svarbu, turiu nedaug, pėda maža ir atrodo jokios bėdos su ja, bet su balerinom nepaeinu, bet kokie neišformuoti plonapadžiai yra katastrofa. Beje, jaučiu priblokšiu klausimu, bet ar nėra sudėtinga apsiauti? Kažkaip man lyg užtrauktuko trūksta..

  4. 4
    Salomėja

    Ilguose juoduose yra užtrauktukas, kitaip pusę dienos tektų varstyt. O kitus tikrai nėra sunku. Pas mane dvi viršutinės skylės visada nesuvarstytos, tai dar max 2 atlaisvini ir viskas. Nėra jie labai kieti, nelankstūs ir pan. Tačiau, žinoma, kad nebus taip greitai, kaip į kokius įkišamus ar su užtrauktuku.

  5. 5
    Rut

    O aš turėjau martensus mokykloj (tas buvo laaabai seniai, taip seniai kad namie beveik niekas kompiuterių neturėjo, tuo labiau interneto), tai tik studijų laikais kai išnešiojau skyles užkulniu viduj pasigooglinau kas tai:) tai buvo ne kerzai, bet verstos odos gruboki batai, kuriuos variau visais metų laikais 😀

  6. 7
    Rut

    Tai va kad tiesiog parduotuvėje, dar dabar pamenu tą pirmą jausmą besimatuojant, kai pėdai patogu patogu:) dar pamenu, kad kainavo daug, bet tėvui buvo dosnumo antplūdis, na ir kita vertus atsipirko – n metų vaikas su tais pačiais batais 😀 oi dar turėjau kerzus iš armijai ir civiliams, žiauriai gražūs buvo bet kojų žudikai, taip ir nepranešiojau niekada

  7. 8
    Alina

    Aš labai pykstu ant DM. Nes tiek sugadino mano paauglės dukros pėdas, kad net rašėmės pas ortopedą. Man atrodo kvaila, bet ta dėl mados kentėjo. O tokie guzai susidarė virš kulnų, kad net paprastų batų nrpavyksta be silikoniniu pleistrų nešioti dabar…o modelis irgi mibkštos odos-bet užkulnis toks kietas kietas. Na vnž…

  8. 9
    Salomėja

    Kaip visiškai paprasti odiniai batai gali sugadint pėdas? Gal dydis netinkamas? Ar su eisena kažkas negerai? Manau, kad lygiai taip pat sugadintų bet kokie aulinukai? Mano kerzų užkulniai eilinės odos…

  9. 13
    Salomėja

    Aš tepu bespalviu vašku arba martens bespalviu tepalu. Bet ar būtina nežinau. Daugumos jų oda poliruota, dažyta, nebaisiai ten nukenčia nuo drėgmės.

  10. 15
    Sare

    Sveiki, o kaip su dr Martens dydžiais? Vienur rašoma, kad pamazinti, kitur- kad padidinti, noriu pirkti internetu, ar pirkti savo dydį, ar didesnius, ką patartumete?

  11. 16
    Salomėja

    Na, man sunku pasakyti, kas yra “savas dydis”. Pvz., mano pėda yra 25.5cm ilgio ir aš nešioju 50/50 tai 39, tai 40 batus ir net nežinau, kuris dydis dabar jau yra tikrasis. Martensai idealiai tinka 39. Tai sakyčiau, kad gal vos didinti ir jei jūs irgi nešiojat tarpinį dydį (na kaip aš, kad tarp 39 ir 40), tai geriau rinktis tą mažesnį. Didesnių neimkit 🙂

  12. 17
    Lina

    Kokie prisiminimai grįžo iš mkyklos laikų. Tiesa, jokių “tikrų kerzų” man šeima negalėjo nupirkt, bet Kauno turguj, atsimenu, už pusę šimto litų nupirko “traktoriukus”. Taip juos ir vadinau :))) O kaip kitaip tuo metu reikėjo vadint? :))) Mano sesuo, jaunesnė, kuri ir parnešė “kerzų” pavadinimą namo, nes pataikė ant tos gotų-emo mados. Na, o aš jau irgi, kaip ir autorė, buvau studentė tuo metu :))) O vakar vakare, įkvėta autorės, užsisakiau vos porą kartų dėvėtus martensus, nes taupiau sau kalėdom “ant naujų”. Bet dabar kas čia žino, gal visos dvejos poros gausis už vienų kainą 😀

  13. 18
    Rūta

    Salomėja, aš noriu paklausti truputį kitokio klausimo, bet susijusio su Martens – ką darai, kai oda per lenkimą sutrūksta, sulūžta?

  14. 19
    Salomėja

    Rūta, tai nieko čia nepadarysi, kai jau tai nutinka 🙂 Turiu tokius vienus – nešioju namie (pas mamą, kur daug lauke būnam) 🙂 O šiaip būtent dėl to nelabai mėgstu rinktis tuos smooth, kur lygaus paviršiaus dažyti, kiti ne taip greit sutrūksta.

+ Leave a Comment