Ką skaityti vasarą? Patikrintos rekomendacijos

Na ir ką gi skaitote šią vasarą? Karštas naujienas, naikinate išsilavinimo spragas, o gal tiesiog vartote žurnalus? Šiandien jums paruošiau šiokių tokių rekomendacijų. Iš pradžių pagalvojau, kad vasaros ir žiemos knygos niekuo nesiskiria. Šiaip lyg ir įprasta manyti, kad šio metų laiko romanų turinys turi būti lengvesnis, tačiau juk ir žiemą susisukus į pleduką ir apsikabinus didelį karštos arbatos puodą, lygiai taip pat norisi skaityti apie meilę, nuotykius, ar krimsti detektyvus. Aš jums pasakysiu kokios bus mano vasarinės rekomendacijos. Tai ne itin sudėtingo turinio knygos, tokios, kurias netyčia pamiršus parke ant suoliuko nebus gaila. Nenuliūsite jei netyčia knygą ištepsite kremu nuo saulės ar sušlapinsite jūros vandeniu. Taip pat mano rekomenduojami skaitalai nebus labai stori ir sunkūs tiesiogine ta žodžio prasme, juk nesitempsite 2kg tomo prie ežero ar į senamiesčio skverą.

Ką šio teksto pavadinime veikia žodžiai “Patikrintos rekomendacijos”? O gi, kad tai nėra rinkinys iš leidyklų rekomenduojamų naujienų ar topų. Visas šias knygas aš pati perskaičiau.

Tad pradedam?

Romantika

  • Sarah Jio “Pajūrio trobelė”

Rami, nesudėtingo siužeto, bet graži istorija apie meilę ir asmenybės paieškas karo metu. Čia, izoliuotoje saloje, slaugė myli kareivį. Bėda ta, kad ji įsipareigojusi kitam, o jis irgi nežinia ar liks gyvas po paskyrimų. Istoriją jau šiais laikais papasakoja senutėlė slaugė savo anūkei. Šios knygos didžiausias trūkumas – per daug atsitiktinumų. Tiek gerų, tiek blogų. Visgi jei patinka istorijos su laimę žadančia pabaiga, griebkite šį romaną.

  • Colleen Hoover “Slemas”

Mokinė myli mokytoją, mokytojas myli mokinę, abu negali būti kartu. Nepagalvokite nieko blogo. Mokinė pilnametė, o mokytojas vos keliais metais vyresnis, tačiau visgi tos darbinės aplinkybės neleidžia draugauti. Todėl deklamuoja meilės eilėraščius konkursuose. Paprasta? O knygoje viskas pasirodė kiek sudėtingiau, trukdžių daugiau ir jie visai ne paaugliški. Susidursit ir su mirtimis, liūdesiu, vaikų globa. Meilė turi nugalėti! Ar taip buvo? Gana įdomūs ir antraeiliai herojai. Jei skaitysite šią knygą, tai rekomenduoju ir nosinaitę, gali būti, kad bus vietų kur norėsite verkti.

  • Jojo Moyes “Mergina, kurią palikai

Čia jau klasikinė romantika. Jokiu intrigų, jokių staigmenų, tiesiog šiek tiek graudinanti istorija. Tiksliau dvi. Knyga prasideda pasakojimu iš praeities. Pirmasis pasaulinis karas Prancūzijoje. Mažas miestelis, kuriame likę beveik vien moterys ir vokiečių okupantai. Ten Sofi su savo šeima kovoja už išlikimą ir svajoja kada nors susitikti su savo vyru, dailininku išėjusi į frontą. Vyro palikimas – paveikslas – tampa pagrindine knygos detale. Paveikslu sumokama pirmoje istorijoje ir dėl paveikslo kovojama antroje.
Antras pasakojimas jau apie šiuos laikus. Jauna našlė Livė teisiasi dėl to paties paveikslo, kurį kaip karo grobį nori susigrąžinti Sofi šeima. Livei šis paveikslas labai svarbus. Kaip ir svarbus yra atstovas iš kitos teismo barikadų pusės. Meilės bus. Liūdesio bus. Graži pabaiga irgi bus. Ir nekaltinkite manęs tuo, kad išdaviau, nes kiekvienas gražumą suprantam savaip.

  • Antje Babendererde “Laumžirgių vasara”

Štai kur puiki knyga paaugliams! Jei jau perskaitėte visus saulėlydžius, bado žaidynes ir kt. reikaliukus, tai griebkite šį tą paprastesnio, bet gal net ir dar malonesnio. Tai banalaus siužeto (kartojuosi? bet meilės istorijų siužetai tikrai banalūs, o geras nuo blogų skiria tik smulkmenėlės) pasakojimas. Amerikietė mergaitė iš miesto sutinka jauną indėną, praleidžia su juo 3 savaites, įsimyli ir pakeičia savo netolerantiškąją pasaulėžiūrą. Matyta girdėta šimtus kartų. Tačiau autorė sugeba kažkaip įtraukti. Aš jau senokai užaugau, bet ta 16-metės meilė pasirodė graži ir savo vietoje. Truputėlį iškelta miškų kirtimo problema. Abu herojai skirtingose barikadų pusėse, tačiau rašytoja nemoralizuoja. Yra štai taip, o kur teisieji jūs jau spręskit patys. Tikros knygos pabaigos čia irgi nėra.

  • Isabel Allende “Majos dienoraštis”

Knygą perskaitysite labai lengvai, net jei pusę laiko vėpsosite į gražius žmones paplūdimyje.
Maja sudirba savo gyvenimą ir nuo pasekmių pasislepia Čilojos saloje, kurioje padeda savo globėjui rašyti knygą, taip pat kapstosi po sudėtingą jo praeitį, kuri yra ir Čilės istorija. Viską Maja rašo savo dienoraštyje šokinėdama prie praeities ir dabarties. Merginai tik 19 metų. Naivoka, kvailoka, narkomanė, alkoholikė. Vietos, kuriose ji rašo apie savo audringą praeitį įtikinamos ir įdomios. Labai paprastai ir gražiai aprašytas ir kasdieninis čilojiečių gyvenimas, taip pat prietarai ir papročiai. Tačiau ten kur Čilės istorija – gana sausoka ir nuobodoka. Gal bus įdomu buvo paskaityti apie visas represijas ir pan., bet jaunos merginos dienoraštis tarsi istorijos vadovėlis. O po to vėl tampa naivoka ir kvailoka mergele. Kaip ten bebūtų, autorė turi rašymo gyslelę.

Lengvi detektyvai

  • Sandra Brown “Prancūziškas šilkas”

Čia tas pats, kas žiūrėt kokį kvailą serialą – laiko stūmimui be įsipareigojimų. Jau pažįstu Sandrą, žinau, kad ji rašys lengvai, nuspėjamai, bet nenuobodžiai. Skaitykite šį arba bet kurį kitą jos detektyvą. Po to palikite autobusų stotelėje, lai paskaito ir kiti. Įtariu, kad žudiką atspėsite iš karto. Rasite ir meilės, veikėjai drėksta ir kietėja, byla stumiasi į priekį, skaitytojai patyliukais šypsosi.

  • Guillaume Musso “Angelo kvietimas”

“Angelo kvietimas” gal net nėra detektyvas, tai labiau trileris, bet vistiek gana lengvas ir smagus. Skaičiau vienu ypu, su nubėgimu į tualetą :). Nors lyg ir nėra ko čia krykštaut, knyga kaip knyga. Bet man ji pasirodė šiek tiek netikėta. Sudomino anotacija, kuri teigė, kad knygos pradžioje nepažįstamieji Jis ir Ji netyčia susikeis savo telefonais ir tada prasidės…
Visos tos internetinių ir pan. pažinčių istorijos man labai patinka ir nieko kito aš jose neieškau kaip tik malonumo skaityti, bet ši knyga davė šiek tiek daugiau, nes pasirodė, kad ne viskas bus eilinis susirašinėjimas. Pasirodys, kad vienas iš veikėjų dalyvavo dingusio žmogaus byloje, o kitas gi panaršęs telefoną supras, kad gal net gali padėti ir visa knyga išvirs į šaudo gaudo trilerį. Jėga.

  • Marija Briker “Geltonas Pikaso megztinis”

Linksmųjų detektyvų valandėlė. Knygoje daug absurdo, bet jis kažkoks stilingas. Privalau paminėti, kad ši knyga yra tęsinys. Pirmoji – “Mėtinis šokoladas”. Rekomenduoju ir ją, nors skaityti iš eilės nėra būtina, tik tiek, kad sutinkame tuos pačius veikėjus, kaip “Mėtiniame šokolade”. Čia ponas superduper režisierius mėgstantis žaisti su realių žmonių gyvenimais ir vėl sumąsto scenarijų, pagal kurį vienas žmogus turi nusivilti kitu. Bet gi viskas pasisuka kiek kitaip. Atsiranda vienas kitas žudikas, viena kita mirtelė, koldūnus šlamščianti prokurorė ir daug linksmų situacijų.

  • Gina Viliūnė “Karūna be karaliaus”

Paskaitykite ir šį bei tą lietuviško! “Senojo Vilniaus trileris” – šis užrašas mane ir suviliojo. Trilerius gi aš labai mėgstu, patys žinote. Kažkur internete perskaičiau, kad “Karūnos be karaliaus” gink dieve negalima lyginti su Sabaliauskaite. Lyginti galima nebent su “Da Vinčio kodo” tipo knygomis. Tai to ir tikėjausi. Turiu pasakyti, kad tikrai “neša” į tą pusę. Lietuviai aišku neturi švento gralio, bet gi pas mus yra prateriota karūna. Štai jos, tos Vytauto karūnos, knygos veikėjai ir vaikosi. O paskui šiuos bėgioja blogiukai. Tiksliau ne bėgioja, o skambinėja ir šnopuoja į ragelį bei pristato blakių. Aš skaičiau tieeeeeek tokio tipo knygų, todėl galiu autoritetingai :)) pasakyti, kad “Karūna be Karaliaus” tikrai nebloga.

  • Rodney David Wingfield “Frosto Kalėdos”

Žinau tvirtai – man patinka detektyvai. Retas nurašomas į šlamštą. Frostą priskiriu prie įdomesnių, o ar matėte serialą su juo? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Frostui sekasi visai atsitiktinai. Tai ta detalė išaiškėja, tai ana, ir tik dėl kažkokių aplinkybių sutapimų, tačiau pažvelgę giliau, pamatysime, kad gudrus tas diedulis ir to atsitiktinumo visai nedaug. Kelis kartus garsiai kikenau. Tikiuosi bus daugiau serijos knygų. O knygos formatas itin tiks skaityti miesto parkuose. Jei detektyvas būtų tradicinės Lietuvoje formos (storas viršelis, arklinės raidės, metras baltų paraščių), tai knygą turėčiau laikyti tik garbingoje vietoje prie lovos ir apie smagų pavasarojimą lauke tik svajočiau. O juk detektyvais reikia mėgautis, o ne naudoti auginant raumenis.

Dar kelios rekomendacijos

Na ir knygos, kurias turite pažadėti saugoti. Tai yra neištepti saulės kremu, neįmesti į vandenį kai ropščiatės į valtelę, ar nepalikti mirkti lietuje kai iš hamako sprukote po stogu.

  • Erin Morgenstern “Naktinis cirkas”

Knygos viršelis toks gražus, ryškus, kad net prie vasariško garderobo tinka. Gera. Svajinga. Magiška. Trumpai: du magai, kurie jau nuo seno dėl tam tikrų aplinkybių konkuruoja, rengia lažybas iš savo mokinių meistriškumo. Mokiniai irgi užsiima burtais. Kokios tai varžybos neatskleidžiama nei skaitytojams, nei žaidėjams. Apie jas nuolatos kalbama. Būtent joms yra pastatomas naktinis cirkas – varžybų arena. Du mokiniai varžosi, nors nežino nei kaip bus nustatytas nugalėtojas, nei kada. Jis ir ji. Ir aišku čia atsiranda meilė.
Cirkas pasirodo iš niekur, iš anksto nepranešęs. Jis kitoks. Jam nebūdingi įprasto cirko atributai. Ir knyga kitokia. Labai reikia sekti datą nurodomą skyriaus pradžioje, nes laikas šokinėja. Ir šokinėja tai kelias dienas pirmyn atgal. tai metus ar net kelis. Kas apskritai yra tas cirkas ir kas jam nutiks po varžybų? Tai klausimai, kurie rūpi skaitytojui.  Knyga balansuoja ant liūdnumo, romantikos, tragedijos bei optimizmo ribų. Sunku suvokti, kaip ji kuria visus šiuos jausmus vienu metu. Todėl ir patiko. Filmas turėtų būti nuostabus – viskas juoda, balta, pilka ir kartais ryškių spalvų akcentai: raudonas šalikas, ryškiai žalios akys, ugniniai plaukai…

  • Jonas Jonasson “Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo”

Štai ką rašo nugarėlė: “knyga apie šimtametį pradėjo savo populiarumo kelią gana neįprastu šiais laikais būdu – iš lūpų į lūpas. Nebuvo jokios reklamos, jokių recenzijų. Nepaisant to 2010 metais Švedijoje ji tapo perkamiausia knyga, tiražas perkopė milijoną!” Ir patikėkite manimi, tuo nė kiek nesistebiu. Šimtą knygų (čia panašiai, kaip šimtą metų) taip nuoširdžiai nesijuokiau. Ir tikrai yra ko. Tai visiškai neįtikinama istorija, kuri iš tiesų tokia stilinga komedija, kad giriu ir giriu. Labiausiai čia žavus pats rašymo stilius. Dažniausiai juokinga ne tai kas vyksta, o kaip rašytojas tai mums papasakoja. Pagrindinis knygos seniukas – na tas kur dingo – tikras sėkmės kūdikis. Nenuostabu, kad sulaukė šimto metų. Paskaitykite. Ne veltui Švedijoje niekas nerašė recenzijų. Tai sunkiai įmanoma. Iš lūpų į lūpas jums perduodu, kad “Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo” tapo geriausia mano 2012 metų knyga. Beje, jei jums patinka suomis Paasilinna, tai šitas švedas neturėtų nuvilti. Beje Paasilinna paminėtas romane.

  • Laurent Gounelle “Dievas visada keliauja incognito”

Truputį primena visokias “kaip susirasti draugų ir daryti įtaką kitiems”, bet supaprastinta ir įvilkta į istoriją su siužetu. Tikrai verta perskaityti jei trūksta pasitikėjimo savimi!
Adamas nusprendžia nusižudyti, bet sutinka vyruką, kuris pažada išgelbėti gyvenimą, tik Adamas turės daryti viską ką jam lieps. Prasideda psichologinės pamokėlės. O jų tikrai yra naudingų. Kaip neleisti savęs skriausti, kaip naudotis savo teisėmis kai tave aptarnauja pardavėjas ar padavėjas, kaip nebijoti sakyti savo nuomonės. Daugelis dalykų man patiko, tik tiek, kad labai jau paviršutiniški ir labai jau gerai klojosi. Praktiškai be pastangų ėmė keistis pasaulis. Smagi savaitgalio knyga. Verčia pagalvoti apie savo elgesį ir santykius.

  • Muriel Barbery “Ežio elegancija”

Namas su septyniais labai prabangiais butais, ir namsargė gyvenanti tokiems darbuotojams skirtame bute. Namsargė labai protinga ir nenorėdama prisidaryti bėdų, vaidina kvailesnę: neišsiduoda, kad skaito Tolstojų, vaidina, kad žiūri televizorių ir valgo neįmantrų maistą. Dar yra labai protinga, turtinga mergaitė, kuri visų nekenčia, nes tiesiog juos teisingai permato. Ir atsikrausto senyvas japonas, kuris draugauja su abejomis. Tai va. Visas knygos malonumas susideda iš minčių, pagalvojimų, įžvalgų. Be abejo, rekomenduoju visiems. O knygos formatas taip pat labai geras – tilps į didesnę kišenę.

Taigi! Gero skaitymo!

2014-06-30
Previous Post Next Post

Leave a Reply

You may also like