Štai ir paskutinė klausimų-atsakymų porcija. Pirma dalis. Antra dalis. Net neįsivaizduoju kada baigsiu rašyti, nes kai kurie klausimai verčia gerokai pagalvoti. Galėčiau atsakyti greitai, spontaniškai, tačiau noriu įdėti daugiau savęs :). Pirmyn!
Klausimas: Jei būtum priversta visam laikui išvykti iš Lietuvos ir galėtum nusipirkti bilietą į vieną pusę į bet kurią pasaulio šalį, kokia šalis tai būtų ir kodėl?
Atsakymas: Aš sunkiai įsivaizduoju situaciją, kai kažkas priverčia išvykti visam laikui. Na, nebent čia būtų karo zona, ar gyvenimui nepritaikyta dykynė. Tokiu atveju ta šalis būtų Australija. Tai nėra mano svajonių kraštas, tačiau rinkčiausi visam gyvenimui ją dėl geografinės vietos, gana pasyvios pasaulinės politikos, klimato ir kalbos. Ypač klimato, nes jei jau tektų emigruoti, tai tik ten, kur šilta. Na, o kalbą galima išmokti bet kokią, tačiau šiuo metu geriausiai iš užsienio kalbų moku anglų, todėl mieliau ją tobulinčiau nei mokyčiausi kitą nuo nulio. O ir situacijoje “čia ir dabar” praverčia jau šį tą suprasti.
Klausimas: Kaip manote, ar grožio industrija tolerantiška? Kas Jums yra grožis?
Atsakymas: Nesu tikra, ar gerai suprantu klausimą. Kam tolerantiška? Kitokiems žmonėms? Manau, kad tikrai ne. Prisiminkime, kad ir ne neseną įvykį su modelių atranka į “Mados infekciją”, kai sudalyvavusi stambesnė mergina, pati to nenorėdama sukėlė diskusijų audrą. Ir čia tik vienas toks atvejis. Manau, kad dizaineriai nori “standartinių”, labai lieknų modelių todėl, kad ant jų bet koks maišas atrodo gerai. Mažiau darbo reikia įdėti. Ne kiekvienas sugebėtų aprengti 90kg moterį taip, kad tiek plonesnės, tiek storesnės geistų to drabužio. Tas pats ir su kosmetika. Bepigu tobulą odą padengti pudra ir rodyti kokia ši priemonė nuostabi. Bet čia marketingas, o ne tolerancija. Tad kaip ir sakiau, nevisai suprantu klausimą, tai yra kieno atžvilgiu netolerantiška?
Kas man yra grožis? Salvadoro Dali paveikslai. Protingi žmonės turintys hobių. Dar man grožis yra kačiukai :D. Ir kūno piešiniai. Ir jūra. Na, bet koks klausimas, toks ir atsakymas.
Klausimas: Ar dekoruojate margučius nagų laku ir pan?
Atsakymas: ne, tikrai ne. Nedekoruoju margučių jokiu būdu ir iš viso negaliu pakęsti Velykų. Tokios beprasmės šventės sunku paieškoti.
Klausimas: Kas Jums yra grožio etalonas, ikona?
Atsakymas: Man sunku sugalvoti gražesnę moterį už Milla Jovovich.
O ikona yra jos įkūnijama veikėja filme “Resident Evil”.
Taip pat aš labai žaviuosi Frida Kahlo.
Turi ji minusų, pvz., buvo komunistė :), nors aname pasaulio gale gal jiems viskas romantiškiau atrodė. Tačiau mane žavi Fridos išvaizda, stiprybė (visą gyvenimą gyventi kenčiant didžiulį fizinį skausmą), laisvumas, kūryba, spalvos…
Klausimas: Jei tektų skubiai išvažiuoti visam laikui ir būtų galima pasiimti tik vieną daiktą, kas tai būtų? Neskaitant dokumentų, pinigų, kompiuterio ir telefono.
Atsakymas: Na, kadangi katės nėra daiktai ir be jų aš niekur nevažiuočiau, tai darykime prielaidą, kad ir jas pasiėmiau. Taigi, dokumentai, pinigai, kompiuteris ir telefonas. Neatrodo, kad ko nors dar trūktų. Gal nuskambės juokingai, bet tas vienas vienintelis daiktas būtų pincetas. Tokia jau tad mano bėda, kad plaukai auga greičiau nei rašau šitą tekstą. Ir būtent tie, kurių nesinori visiems rodyti. Tad jei viską nusipirksiu išvažiavusi, tai tuo pincetu ko gero pasinaudočiau jau pakeliui :D.
Klausimas: Ar sutinkate, kad esat pats savo laimes kalvis ir atvirkščiai? Ir ar apskritai tikite likimu?
Atsakymas: Žinoma, kartais pagalvoju, kad kam lemta, tas nutiks, tačiau iš esmės manau, kad mes patys atsakingi už savo gyvenimą. Esame laisvi rinktis su kokiais žmonėmis norime gyventi, ką dirbi, kiek uždirbti ir pan. Nuo mūsų priklauso labai daug dalykų. Žmonės tikintys homoepatiniais vaistais yra gyvas įrodymas, kad ligas išsigydyti galima vien minties jėgą pasitelkus. Tai įsivaizduokite kiek kitų dalykų galima nuveikti labai norint. O likimu (dar kitų žmonių vadinamu Dievu) aklai pasitiki tik tinginiai, kurie laukia, kol kažkas kitas išspręs jų bėdas, arba ieško kam suversti bėdą už pasekmes. Čia, žinoma, tik mano mintys, neįsižeiskite, jei jos nesutampa su jūsiškėmis.
Klausimas: Kokia daina geriausiai atitinka Jūsų darbo specifiką?
Atsakymas: oi koks sunkus klausimas! Tikrai norite sužinoti?
Messer für frau müller -_ I Like I.
Patys kalti 🙂 Beje, kadaise aš klausydavau TIK šios grupės (ir kitų, tų pačių narių projektų).
Klausimas: Kokios jūsų svajonės buvo vaikystėje/pauglystėje, ar jos išsipildė šiandien?
Atsakymas: žaislų ir pan. svajonių neatsimenu ir neminėsiu, na o pirmoji svajonė buvo tapti policininke. Žinoma, kad tokia tapusi norėjau būti tik kriminaliste ir niekuo kitkuo. Tačiau, mane turbūt jau kokioje 9 klasėje atbaidė mintis apie fizinius normatyvus. Niekada per daug nemėgau sportuoti. Tiesa, kriminaliste vis dar pasvajoju būti, o detektyvai vis dar mėgiamiausi mano skaitalai.
Dar vėliau labai norėjau tapti žurnaliste. Ir nors vėliau apsigalvojau, niekur to nesimokiau, tačiau kelis metus dirbau žurnale redaktore ir rašiau straipsnius. Taigi ta svajonė buvo išsipildžiusi su kaupu. Juk net vyriausia žurnalo (leidžiamo kas du mėnesius) redaktore buvau, o vėliau ir vyriausia portalo redaktore. Deja, nei to žurnalo, nei portalo nebėra (cha cha, ne dėl mano kaltės), bet tuos laikus prisimenu su nostalgija. Kiek žinau, daugelis kolegų taip pat.
Taip pat ilgai svajojau pamatyti Paryžių. Ši svajonė taip pat išsipildė. Ir dar ne bet kaip. Mes su vyru į Paryžių numynėm dviračiais. Va!
Visada svajojau turėti tattoo. Na, turiu dvi, ir abejoju ar jau pabaiga.
Mane visada persekioja noras būti raudonplauke žaliaake. Ką gi, pabuvau jau ir tokia. Praeito spalio foto.
Taigi, jei svajonės tikros, tai imi ir įgyvendini jas, kai tik pribręsti, arba susidėlioji žingsnelius ir top top top.
Klausimas: Kaip jaučiatės dovanodama grožio prekes mums?
Atsakymas: puikiai! Aš iš tiesų labai mėgstu dovanoti, keistis dovanomis, gauti dovanas. Mėgstu dovanas!
Klausimas: Automobilis, kurį tikrai turėtų vairuoti tavo vyras po 10 metų?
Atsakymas: Žinot, šio klausimo autorė tapo konkurso laimėtoja. Mat klausimas mane pribloškė ir vis neišeina iš galvos. Kodėl būtent toks? Kodėl ne “kokį tu automobilį vairuosi po 10 metų”, arba “kokį automobilį jūsų šeima turės po 10 metų”. Na rimtai, kodėl vyras?
Mes kažkaip abu kikenome iš to klausimo, todėl, kad mano vyras, gali sutaisyti pats automobilį (taip, išrinkt ir surinkt variklį ir t.t.), bet jis nelabai juos skiria. Spėju, kad aš gatvėje daugiau modelių išvardinčiau. 😀
Tačiau atsakymas tikrai yra.
Po 10 metų mano vyras turėtų vairuoti savadarbė kemperį, kuris iš išorės atrodytų, kaip paprastas autobusiukas, o viduje būtų dušas, miegojimo vieta, gal net ir motociklas tilptų. Oi keliautume! Tiems kam trūksta fantazijos apie ką aš čia:
Klausimas: Kada atsirado potraukis rinkti atvirlaiškius? Ir kodėl būtent juos?
Atsakymas: Potraukį tikram paštui turėjau visada. Nuo mažų dienų nuolatos savo adresą skelbdavau visokiuose vaikiškuose laikraščiuose ir ieškodavau susirašinėjimo draugų. Kiek save pamenu, vis susirašinėdavau. Ši veikla nutrūko tik studijuojant. Bet tuo metu aš apskritai buvau kažkokia ne savimi.
Vėliau sužinojau apie postcrossing.com projektą ir užsiregistravau. Jo narė esu jau 7 metus. Tiesa, pirmus metus nedrįsau siųsti atvirukų, tad tikroji postkroserės karjera trunka 6 metus. Pridėkime dar vietinę atvirukistų bendruomenę ir aš beveik kas dieną randu kažką savo pašto dėžutėje. Tai didelis džiaugsmas, kuris nenusibosta. Patys atvirlaiškiai yra labai patogi forma pažinti pasaulį, atrasti naujos kartos menininkus. Taip pat tai puikus daiktas, kurį galima panaudoti interjere (mano visi namai nukabinėti atvirukais). Mano sukauptų atvirlaiškių kolekcijas galima apžiūrėti čia: postcards.salomeja.net. Tiesa, galerijoje rasite tik tuos atvirukus, kurie man patinka :). Tai turbūt tik pusė kada nors gautų.
Klausimas: O mano klausimas ne apie kosmetiką, nors gal lako, šešėlių spalvas galima irgi susieti. Klausimas toks: kuo remiantis nusprendi, kas šiuo metu yra madinga, o kas ne? Na, nes skirtingi žmonės remiasi skirtingais šaltiniais: kažkam gal užtenka peržvelgti “Akropolio” vitrinas, kažkas remiasi “Cosmopolitan”, “l’Officiel”, “Ikona” ar kito žurnalo apžvalgomis, rekomendacijomis, kažkas gal gilinasi į garsiausių dizainerių kolekcijų pristatymus ar pan. O kuo remiesi tu? O gal tau tai visai nesvarbu?
Atsakymas: Mano atsakymas yra paprastas. Man mada nėra svarbi. Man svarbus stilius. Tačiau nuo jos negaliu pabėgti. Mat jei noriu žalios rankinės, o jau du metus iš eilės yra madinga mėlyna spalva, tai aš tos žalios rankinės tiesiog nerasiu. Na bent už priimtiną kainą. Todėl mada nori nenori šį tą padiktuoja pati, be mano atsiklausimo.
Tačiau yra dalykai, kurie mano garderobe nesikeičia nuo mokyklos laikų. Nesupraskit klaidingai :). Aiškinu: pvz., aš visada jaučiau aistrą kerzams. Mokykloje nešiojau kažką panašiausio. Būdama studentė įsigijau Steel’sus. Dabar gi nešioju Dr. Martensus. Su amžiumi bręstu aš, bręsta mano piniginė, todėl auga batų kaina kartu su kokybe. Tačiau esmė ta pati – mano batai nr. 1 vis dar yra sunkiasvoriai “traktoriai”. Daugybę metų nekinta skonis rankinėms, tiesiog jau norisi kitos kokybės, nei tada prieš 10 metų.
Mano mama man paauglystėje sakydavo: kai tą rūbą nešioja 1-2 žmonės, tai yra mada. Kai jį nešioja visos – tai jau išėję iš mados. Vis dar stengiuosi tuo vadovautis. O visos pas mus rengiasi tais deriniais, kuriuos siūlo H&M ar Zara vitrinos. Aš pati 90% aprangos perku SH, ten “uniformos” taip lengvai neįsigysi.
Tačiau aš tendencijas seku. Skaitau kitus blogus, žurnalus, seku įdomius žmones FB. Man mados įdomios ir jei atitinka mano skonį nesispyrioju, kad oi oi, ne ne, ir prisitaikau sau. Tada pabūnu madinga.
Klausimas: Geriausias matytas filmas?
Atsakymas: Per visą gyvenimą? Į tokį klausimą galėčiau atsakyti tik jei jų būčiau mačiusi 10 :). Geriausias paskutinis matytas buvo “Zootropolis”. Nuostabu, kaip kūrėjai suderino viską. Kol vaikučiai seka zuikytės nuotykius, tėveliams gi pateikta puiki istorija apie seksizmą, rasizmą, diskriminaciją, nepateisintus tėvų lūkesčius bei palaikymo stoką. Apie lėtąją biurokratiją ir politines intrigas. Puikus filmukas! Rekomenduoju!
Klausimas: Dar įdomu kiek per šiuos 2016 metus jau perskaitei knygų?
Atsakymas: Sausį – 9, vasarį – 6, kovą – 12. Taigi, iš viso 25 knygas.
Klausimas: Ar sutinkate su fraze, kad kitų požiūris į mus, pakeičia mūsų pačių požiūrį į save?
Atsakymas: Iš dalies. Čia lazda su dviem galais. Viena vertus, jei mumis niekas netiki, tai pradedame ir patys netikėti savimi. Kita vertus, jei mūsų laikysena tokia, kad kiti net įtarti negali nepasitikėjimo, tai ir jie ima tikėti. Svarbu pagauti tą momentą, kai kitų nuomonė pradeda mus veikti neigiamai ir kažką daryti. Pvz., pakeisti aplinką.
Klausimas: Toks trumpas atsakymas, bet smagus pamastymui. Jei būtumėte kosmetikos priemonė, kokia būtumėte pagal savo charakterį? Pvz : Ryški kaip lupdažis, tiksli kaip akių pavedimas, trapi kaip biri pudra ar paslaptinga kaip maskuoklis? (galite sugalvoti ir savo palyginimą)
Atsakymas: Būčiau cukrinis šveitiklis! Natūrali, skani, bet ir aštri. Nematoma (skirtingai nei dekoratyvinė kosmetika), bet reikalinga. Aš ko gero panašiai jaučiuosi blogerių pasaulyje.
Tai tiek atsakymų, tikiuosi bent truputį įdomu buvo. Štai ir visi klausimai. Net gaila truputį, kad baigėsi. Kaip supratote, bloginti man patinka. Ačiū, kad skaitote. Kviečiu dažniau komentuoti ir kitaip bendrauti. Visada laukiu jūsų nuomonių, komentarų, pasiūlymų čia, Facebooke ar visada galite parašyti laišką nurodytais kontaktais :).
Pirmas paveikslėlis yra “Designed by Freepik”
+ There are no comments
Add yours