Geriausios liepą skaitytos knygos: fantastika, trileriai, meilė, postapokalipsė ir kt…

Estimated read time 8 min read

Aš jau užsiminiau, kad Veni Vidi bloge atsiras ir knygų rubrika. Ir jei jūs galvojate, kad hm hm, kaip čia grožio bloge bus knygos, tai aš niekada nesakiau, kad čia kosmetikos blogas. O grožį su kosmetika jau patys susiejote. Man grožis yra tai, kas džiugina gyvenimą. O knygos čia ne pirmą kartą pasirodo. Netikite? Priminsiu keletą straipsnių:

Apžvalga: Stiliaus knyga merginoms! Maud Gabrielson ir Alix de Moussac “Lookbook”

Rekomenduoju tris knygas fashionistoms!

Ką skaityti vasarą? Patikrintos rekomendacijos

Kur įsigyti lietuviškų elektroninių knygų?

Elektroninės skaityklės pliusai ir minusai

Knygos iš antrų rankų. Kur įsigyti ir kur dėti nereikalingas perskaitytas knygas?

Rekomendacijos. Geros knygos – trileriai

Rekomendacijos. Geros knygos apie kitas kultūras

Pavasaris ateina! Vėl nežinai ką rengtis? Idėjų ieškok “Spintologijoje”

Tačiau apie knygas parašydavau chaotiškai. O dabar bus nuolatinė rubrika, rašoma mažiausiai kartą per mėnesį. Čia aš aptarsiu kelias geriausias mėnesio knygas. Priminsiu, kad aš turiu ir knygų blogą, kur visiškai taip pat, kaip lyg šiol rasite visų perskaitytų knygų įspūdžius. O čia informacija gali truputį kartotis.

Kadangi, šis įrašas yra kaip ir įžanga, tai truputį pakalbėsiu apie savo skaitymo įpročius. Prisipažinsiu, kad mane stebina žmonės, kurie mėgsta sakyti “aš neturiu laiko skaityti knygas”. Ne ne, manęs nestebina laiko neturėjimas, man tik juokingas pats pasakymas, nes jis turėtų skambėti taip “aš nemėgstu skaityti knygų”. Nes na jei mėgsti, tai neįmanoma, na niekaip neįmanoma, nerasti laiko. Galų gale, bet 5 minutes tualete praleidžia net labiausiai pasaulyje veiklus, dirbantis ar vaikais apsikrovęs žmogus. Tad visada galima vieną kitą pastraipą paskaityti. Jei tik norisi. Per metus ir knyga susidaro. Aš nematau nieko blogo tame, kad žmonės nemėgsta skaityti. Man čia nei vertybė kokia, tos knygos, nei ką. Pomėgis ir tiek. Bet na nemeluokit su tuo laiku. Nes pagausiu jus pasakojant apie eilinį serialo sezoną, arba dalinantis FB konkursais, arba plepančius telefonu… Sakykit, kad nenorit tai ir neskaitote :).

Aš pati neskiriu daug laiko skaitymui. Tą darau jau nuėjusi į lovą. Dar panaršau telefonu visus soc. tinklus ir galiausiai, prieš užgesinant šviesą, dar pusvalandį, ilgiausiai valandą, paskaitau. Taip pat, šiltu sezonu, mes su vyru visai mėgstame eiti į miestą paskaityti. Ten irgi kokią valandėlę pasėdim.

Jei knygą skaitau “Milžinas” programėlėje, tai yra telefonu, tai dar nugriebiu kokią minutę laukdama eilėse ir pan. Žinokite, galima ne tik internetą tapšnoti, bet ir knygas skaityti. Rimtai!

Skonis mano yra labai labai eklektiškas. Aš nemėgstu pripažintos klasikos, nes man tos knygos dažnai atrodo pervertintos, o geromis laikomos iš įpročio, nes tais laikais, kai buvo rašomos, nelabai turėjo konkurentų. Tačiau skaitau viską. Mėgstu ir vaikiškas, ir paaugliškas knygas. Labiausiai dievinu gerus detektyvus, ypač skandinaviškus. Mylimiausi rašytojai du: Haruki Murakami ir Jo Nesbo. Abu labai skirtingi. Aš negaliu atsitraukti nuo gerų istorijų apie žmonių likimus karo laikais, mane įtraukia fantastika, tiek mokslinė, tiek fantazy. Aš nespjaunu į erotiką. Man svarbu tik, kad knyga būtų įdomi, aš jos neprašau paliesti mano sielos, neuostau, neglostinėju, tiesiog mėgaujuosiu skaitymu.

Tokia tad įžanga. O dabar pakalbėkime apie mėnesio knygas. Liepa buvo skaitinga, nes perskaičiau netikėtai daug -net 9 knygas.

Čia labai puikiai matote, ką turėjau omenyje kalbėdama apie ekletiką. 6 knygos buvo elektroninės. Iš likusių trijų dvi iš bibliotekos. Aš lankausi Naujamiesčio bibliotekoje, jei kam įdomu.

Geriausia mėnesio knyga man yra Station Eleven „Vienuolikta stotis“.

Tuo pačiu turiu pasakyti, kad tai ir vienas gražiausių viršelių. Būtų mano akį patraukęs net ir tuo atveju, jei apie knygą nieko nežinočiau. O žinojau, specialiai ieškojau. Viena iš mano mėgstamiausių temų yra pasaulio pabaiga, todėl kai tik sužinau, kad kas ta tema išleista, iš karto noriu noriu noriu.

Nenuvylė, nors tai nėra itin daug veiksmo žadantis romanas. Kaip tik labiau psichologinis, viskas vyksta gana lėtai, šokinėjant per laiką. Pasakojimas parašytas iš kelių perspektyvų. Viskas prasideda tuo, kad aktorius vaidindamas karalių Lyrą ir miršta nuo širdies smūgio. Jam dirbtinį kvėpavimą puola daryti salėje buvęs vaikinas, kurio akimis vėliau parodoma pasaulio pabaigos pradžia: po nepasisekusio gaivinimo besiblaškydamas po miestą jis iš draugo sulaukia žinios, kad naujos formos gripas pjauna žmoniją.

Kitas skyrius jau po dvidešimties metų. Po apleistą pasaulį, klajoja teatras, kuris rodo Šekspyro spektaklius. Regis labai daug dalykų sukasi aplink Šekspyro pjeses. Viena aktorė vaikystėje buvo toje scenoje, kurioje mirė aktorius, todėl apleistuose namuose renka paskalų žurnalus ir ieško žinučių apie jį. Taip pat turi kadaise šio dovanotus komiksus, kurių atsiradimas taip pat riša dabarties ir praeities veikėjus į vieną krūvą. Merginos akimis parodoma kaip pasaulis atrodo, kai nėra elektros, technikos, kokie pavojai tyko.

Taip ir šokinėja veiksmas tarp senojo pasaulio ir naujojo. Tarp aktoriaus, jo draugų, visų jų reakcijų katastrofos metu ir išgyvenusiųjų pasaulėžiūros. Įdomi knyga, tik labai rami. Aš pripratusi, kad katastrofų istorijose būna daugiau veiksmo, daugiau aplinkos detalių, o čia gi dėmesys labiau nukreiptas į jausmus, bet tas irgi nėra blogai. Net labai gerai, todėl ir knyga yra liepos geriausia.

Į antrą vietą stoja šviežiausiai perskaityta – Douglas Adams „Keliautojo autostopu vadovas po galaktiką“.

Duoklė fantastikos klasikai :). Mačiau filmą, nelabai ką pamenu, bet žinau, kad daug juokiausi!. O po to, kažkas man pasakė, kad knyga palyginus yra labai nuobodi. Tad vis neprisiruošdavau įsitikinti, o pagaliau perskaičiusi galiu pasakyti, kad nė velnio ji nenuobodi, kaip tik linksma!

Perskaičiau labai greitai. Iš tiesų tai per kelias valandas. Viena valandėlė vakare prieš miegą, o kita miesto parkutyje. Kikenau, nes tai yra absurdiška ir linksma knyga. Nes trenkti veikėjai ir jų dialogai man priminė mėgstamas Voneguto knygas ir nemėgstamą Alisą Stebuklų Šalyje. Vonegutą kiek labiau. Ir man itin patinka istorijos, kuriose pasikėlusiems žmonėms (mes visatos valdovai, mes protingiausia rūšis!!!!) būna šerta per veiduką šlapiu skuduru. Viena tik smulkmena, visgi autorius yra žmogus, todėl nenutolo nuo humanoidų. Nors veikėjų buvo visokių, šie vistiek sužmoginti ir nors tu ką.

Vis mąstau, kad knyga rašyta seniai ir tuo metu tas autostopo vadovas tikrai atrodė itin fantastiškai, o dabar gi, kai elektronika tiek pažengusi, tai visai realu, kad knygos, ypač žinynai, ateityje taip ir atrodys.

Džiaugiuosi ištaisiusi savo išsilavinimo spragą, nes kai kurias knygas privaloma būti perskaičius, vien todėl, kad šios dažnai cituojamos kitur, o tu jei nežinai, tai jautiesi iškritęs iš medžio. Tai va, skaitykit. Geros nuotaikos bus! Pakeliausit po planetas, susidursit su absurdiškomis situacijomis (išsitėškęs banginis? Fe!), o ir šiaip knyga fainai išleista – šviečia tamsoje!

Na ir dar viena knyga, kurios gėda būtų nepaminėti – Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“.

Tai pirmoji trilogijos dalis ir visų aš dar neperskaičiau, todėl labai plačiai ir nekomentuosiu. Tačiau, jei perskaičiusi pirmą dalį iš karto lėkiau ieškoti kitų, reiškia, kad nepaminėta knyga negali likti. Teoriškai ji skirta jaunesnei auditorijai, na tai, kuriai yra ir Haris Poteris, bet na, juk visi žinome, kad Haris patinka ne tik vaikams. Tad čia tas pats.

Kaip ir visos pirmos dalys, taip ir ši yra šiek tiek ištęsta, ir prailgsta, kol autorius pagaliau supažindina su visu savo sugalvotu fantastiniu pasauliu. Istorija apie paauglį, kuris vienoje Velso saloje nori aplankyti senus vaikų namus. Juose karo metu slėpėsi jo senelis. Atvykęs randa tik griuvėsius, bet čia prasideda visokie stebuklai, kaip antai laiko kilpos… Sutinkami ypatingomis galiomis apdovanoti žmonės ir t.t. Kaip ir priklauso, kad istorija būtų įdomi, būtinai turi veikti gėris ir blogis. Todėl yra kas nori išnaikinti ypatinguosius. Na ir dar blogiečiams patiktų išmokti valdyti laiką ir tapti nemirtingais. Smulkmena. 😀

Knygos cinkelis – autentiškos nuotraukos, kurias rašytojas supirko sendaikčių turguose ir iki jų pritempė savo veikėjus. Man tos iliustracijos nereikalingos, tik išpučia knygos kainą, tačiau idėja įdomi ir gana unikali. Labai sustiprina realumo jausmą.

Tikiu, kad kitos dalys man taip pat patiks!


Tokios mano liepos knygos! O kokios jūsų? Parašykite ar patiko šis įrašas. Gal per ilgas? Gal formą netinkamą pasirinkau? Eksperimentuosime kartu!


Netylėkite, komentarai ir kitoks grįžtamasis ryšys yra geriausias atlygis blogeriui :). Buvo neįdomu? Irgi netylėkite ir padėkite tobulėti !

Draugaukime Facebooke bei Instagrame. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

16Comments

Add yours
  1. 1
    Eglė

    Ši vasara man visai neskaitymo, nepaimu knygų į rankas, o gal neužkliuvo įdomios, nors neskaitytų ir norimų sąrašas labai ilgas 🙂 Šis įrašas labai patiko (kaip ir bet kuris apie knygas) ir 3 aprašytos knygos tikrai skamba įdomiai, mano tipo ir norėčiau paskaityt 🙂
    Tiesa net ir skaitant po pusvalandį ar valandą prieš miegą tu labai greit suskaitai, man taip neišeina tai pavydžiu greito skaitymo 😀

  2. 2
    Salomėja

    Specialiai nesistengiu, taip gaunasi. Bet kai kurios knygos, kaip antai tas autostopo vadovas gi tokios nestoros, kad eilinis žurnalas panašiai puslapių turi.

  3. 3
    Alma

    Aš neseniai atradau el. knygas. Svajoju apie skaityklę, bet kol kas ir telefono užtenka. Šiaip labai mėgstu skaityti, tik atsiradus vaikui iš ties sumažėjo laiko, jau nekalbu apie tai, kad fiziškai negaliu atsiversti knygos prie judraus pyplio 😀 Bet jį migdant visada stengiuosi paskaityti, tam ir praverčia knygos telefone. “Gyva” knyga yra tiesiog šventė 😀

  4. 4
    Salomėja

    Alma, linkiu geros skaityklės. Pojūtis joje skaityti daug artimesnis popierinei knygai, nei telefonui. Žinoma, čia ne apie emocinį pojūtį, o labiau fiziologinį (komfortą akims ir t.t)

  5. 5
    Irma Sincera

    Kaip gerai pasakyti apie nenorinčius ir nerandančius laiko skaityti, būtinai kada nors pacituosiu 😀

  6. 6
    Vasarė

    “Aš nemėgstu pripažintos klasikos, nes man tos knygos dažnai atrodo pervertintos, o geromis laikomos iš įpročio, nes tais laikais, kai buvo rašomos, nelabai turėjo konkurentų.” Norėčiau nesutikti. 🙂 Taip, yra kai kurios knygos kaip, tarkime, “Rugiuose prie bedugnės” kurios sukėlė ažiotažą vien dėl to, kad buvo parašytos tuo ir ne kitu laiku, o dabar atrodo nieko ypatingo. Žodžiu, sakykime, grynai dėl siužeto. Bet kai kurie kūriniai yra kanoniniai, juose susipina to laikmečio pažiūros, gyvenimo būdas, filosofijos šakos, epochos įvykiai ir judėjimai – jos svarbios dėl savo istorijos ir tuo, ką tos istorijos sako dabar. Sakoma, kad filosofijos veikalai negali pasenti – Platoną ir po 2500 m. žmonės skaito ir randa amžinąsias tiesas, bet aš tą patį drąsiai sakyčiau apie klasikos knygas – kol jos bus skaitomos, kol skaitytojas kažką ras, kažkas pajudins, sukels minčių, tol jos bus aktualios. Galbūt dėl to ir skiriasi šiuolaikiniai pop romanai nuo ankstesnių – pirmuosius tiesiog perskaitai ir vis vien ilgainiui pamiršti, anksčiau ar vėliau, o klasika bent man tikrai vis popteli galvon, prisimenu mintis iš vienos ar kitos knygos, o po kurių ir ilgokai neimu nieko kito į rankas. Aišku, kiek žmonių, tiek nuomonių, galbūt tik norėjau pabandyti parodyti, kad neverta taip kategoriškai teigti apie pervertinimą. 😀

  7. 7
    Salomėja

    Tikrai neprieštarausiu ;). 9 metus rašydama knygų blogą jau daug kartų gavau į kailį, už tai, kad kelios garsios knygos manęs nesužavėjo, tai laikai kai šokstu į akis su savo “svarbiausia pasaulyje nuomonyte” praėjo, nes visiems lieka kartėlis. 😉

  8. 11
    Vasarė

    Tai kad kelios nesužavėjo, viskas gerai, jokių priekaištų šiuo klausimu. 😀 Tarkim, ponia Bovari, nors esmę supratau ir ji vadinama klasika, man nepatiko, vos prisiverčiau pabaigti. Buvo ir kitų tokių knygų. Bet tiesiog apskritai ne visos jos neįdomios. 🙂

  9. 12
    Vasarė

    Man rusų klasikai visada patiko, verta nuo jų pradėti. 🙂 Ir Dostojevskis, ir Bulgakovas. Vis neprisiruošiu dar ką nors iš Tolstojaus pavartyti. Šiemet Kafkos “Procesas” labai įstrigo. Kai norisi ko nors lengvesnio, nieko nėra geresnio už sesris Brontes ar J. Austen (ypač “Puikybė ir prietarai”!!). H. Hesse kūryba labai savotiška, bet nesigailiu skaičiusi – nobelio premiją vis vien ne už nieką gavo. Dar Remarkas nuo ankstyvos paauglystės patinka. Ai, žodžiu, gal užteks, nes dar vardinčiau. 😀

  10. 14
    Salomėja

    Dovile, sunku pasakyti apie tą “verta-neverta”. Jei nori žinoti, kaip klostėsi veikėjams toliau – verta. Jei nori kažkokio literatūrinio palikimo viduje, tai ir pirmos dalies nevertėjo skaityti :).

    Vasare, aš tai irgi labai mėgau Remarką, kol užaugau, paauglystėje pats tas :), ir aišku Austen su Brontėm. Bet va būtent šie rašytojai mano akimis ir pervertinti, tik todėl, kad gyveno tada kai gyveno ir rašė tada kai rašė. Taip sakydama, aš nesakau, kad knygos kuo nors blogos, nevertos skaitymo ir pan. Pasikartosiu – man labai patiko, dalį turiu savo lentynoje, o čia nelaikau to ko nemėgstu. Tik nemanau, kad jos ypatingesnės už dar netapusias klasika. Labiau knygų uostytojų poza ir jos su išdidumu fotkinamos hipsterkavinėse instagramams ir pinterestams. Nes gi Remaaaarkaaas!

  11. 15
    Salomėja

    P.S. Vasare, į tavo komentarą, kad ne visos jos neįdomios, tai aš kaip ir niekur nesakiau, kad neįdomios. Sakiau, kad nemėgstu pripažintos klasikos. Dar viena iš priežasčių yra ta, kad jų net skaityt nereikia, jei bent kiek myli knygas, tai šiaip ar taip žinai turinį ir net žinai kaip į jas turi reaguoti. Nes jei sureaguoju ne taip, tai iš karto šnai diskusija koks tu nesusipratėlis. Aš pvz., labai mėgstu fantazy, bet išdrįsau kartą pasakyti, kad viena šiuolaikinė knyga man daug labiau už “žiedų valdovą” patiko, kuris mano nuomone yra absoliuti nuobodybė. Maniau jau teks emigruot į Antarktidą apie save prisiklausius 🙂

  12. 16
    Viktorija

    Paskutinė knyga kurią skaičiau yra Černobylio malda, Ateities kronika. Po šios knygos jau daugiau kaip 7 mėnesius nieko nebegaliu skaityti.

+ Leave a Comment