Em… Venividi.lt jau 9 metai?

Estimated read time 6 min read

Kadangi tikrai pradėjote nuo pavadinimo, tai jau supratote apie ką šis įrašas. Taip taip, gimtadienis! Devintasis. Ir toks sakyčiau solidus, o jei dar įvertinsime faktą, kad paskutinius 5 metu rašau nuolatos, be didesnių pertraukų…

Sveikinu save ir  ištraukiu šiek tiek įdomiosios statistikos 🙂 Ji renkama tik 7 metus. Per juos blogas atverstas 1,810,777 kartus. Iki 2017 galo čia tebuvo tik apie pusė milijono peržiūrų, tad akivaizdžiai matosi pakilimas. Kai visi sako, kad blogai miršta ir persikelia į soc tinklus, man skaičiukai sako visai kitokią informaciją. Kiekvienais metais skaitomumas didėja apie 10%, kuomet kalbame apie tūkstančius, tai nemaži skaičiai, tad ką reiškia blogai miršta? Gal tik norą, kad taip būtų, nes soc. tinkluose tikrai nereikia tiek pastangų. 

Skaitomiausių įrašų top trejetuke dominuoja seni kaip pasaulis tekstai, kurie seniai nebeaktualūs, nors meluoju – būtų neaktualūs, niekas neskaitytų, tačiau žiūriu esu parašiusi ir labai svarbių naujokų. Pvz., šių metų įrašas apie Advento Kalendorius perskaitytas 16 781 kartą per nepilnus du mėnesius. Labiausiai dėl to, kad google paieškoje atsiduria viršuje. Tai vadinama įdirbiu. 🙂

Devyni metai yra daug ir per tą laiką susikaupė džiaugsmų bei kažkiek ir nuviliančių minčių.

Kad ir kaip nuosekliai rašau, kad ir kaip stengiuosi būti nuoširdi, įdomi, keisti temas, visgi, visiems matomai augti man nesiseka. Kaip minėjau – skaitomumas didėja, bet tą žinau tik aš. Sekėjų skaičius FB ir IG beveik nekinta. Po penkių metų, aš negaliu sakyti, kad tinklaraštis man apsimoka. Pajamos iš blogo tokios jau nestabilios, kad sunkiai galėčiau jį vadinti darbu, kad ir nepilnu etatu. Atrodo tiek metų nuoseklios veiklos visgi turėtų duoti rezultatų. Žmonės kažką kurdami turi gauti atlygį, jei ne pinigais, tai bent parodymu, kad esi įdomus, o tą atspindėtų skaičiai soc. tinkluose. Todėl akivaizdu, kad kažko nepadarau. Gal nesu nagla ir nelendu pati visur kur įmanoma? Taip sako mano vyras. Daugelis įmonių net nepaklausia ar galėčiau parduoti. O galėčiau. Vien “wolt’o” kodą per keletą mėnesių panaudojo tiek žmonių, kad teko kurti gmail filtrą, kad laiškai archyvuotųsi, nes telefonas nuolatos pingsėjo. O juk paslaugą reklamuoja žvaigždės, tad man nubyrėdavo tik trupinukai. Visada žiūriu iš Lietuvos Pašto reklamas, kuomet jiems užtenka, kad merginos fotografuotųsi prie paštomatų, taip reklamuodamos savitarnos sistemą, bet paklaustos, ką daryti konkrečiu atveju, tą komentarą trina. O aš jau žinau, nes naudojuosi sistema realiai. Ir parašyčiau išsamų pasakojimą su visais nesklandumais ir jų sprendimo būdais, kuris ilgą laiką būtų naudingas, tačiau va, prie paštomato gražiai ir nepavyktų nusipaveiksluoti, nes pati nelabai graži :). Tinklaraštis, kaip mano veidas, nepadėjo rasti kažkokių darbų bei projektų (niekas nesako, ši moteris nemeta kelio dėl takelio, yra nuosekli, įdomiai rašo, turi puikias kompiuterinio raštingumo žinias, pakvieskim ją į mūsų projektą 😀 ). Yra tokių įmonių, kurios pasako, kad bendradarbiauja tik su blogeriais, kurie turi virš 10k sekėjų. Sekėjų kur? Blogai dažniausiai turi skaitytojus, bet matuojami skaičiais kitose platformose, ar ne keista? Kita vertus, tokie pasvarstymai nenumuša noro rašyti, tačiau verčia pagalvoti apie tai, kad man reikia vadybininko, kuris sutiktų dalintis bei padėtų :). Rimtai! Tikiu savo blogu, bet nesu gera savęs pardavinėtoja.

Visgi, tie pasvarstymai yra grynai gimtadieniniai, kuomet peržvelgiame kelią bei susumuojame pliusus ir minusus, pasiekimus bei praradimus. Jei pirminis tikslas būtų ne saviraiška bei pomėgis, tai jau seniai čia užėję neberastumėte naujų įrašų :D. Mažai vien komercijos tikslais sukurtų blogų išsilaiko. Manau ir patys pastebite. 

Beje, prie blogeriškų įdomybių. Kažkada aš išjungiau prievolę komentaruose nurodyti savo el. pašto adresą ir vardą. Grynai dėl skaitytojų patogumo. Nors ir seniau buvo galima kalbėtis anonimiškai, juk niekas nedraudė įrašyti a@a.lt, bet tik dabar atsirado delfi komentatorių. Ateina tokių, kurie su malonumu mėgsta pilti šūdą. Esu keletą tokių ištrynusi, nes tai nebuvo nei kritika, nei nuomonė, iš serijos “kaip toks baisus žmogus gali save dėti į internetą”. Žinoma, nepalieka galimybės pamatyti, koks gražus žmogus rašo tokius žodžius :). Būna ir tokių, kurie piktinasi, kad mano blogas yra asmeniškas. Atseit kam gali būti naudinga, patinka man kažkas ar ne? Turėčiau būti objektyvi, o savo nuomonės nekelti į internetą, nes ji nevertinga. Na, gal delfiams ir neįdomi, tačiau šimtai žmonių mėgsta skaityti apie mano gyvenimą. Ir tai nėra susireikšminimas. Tiesiog faktas. Tie, kas nemėgsta asmeniškumų, skaito žurnalus.

Džiaugsmai. Aš gyvenu savo tinklaraščiu, jūsų komentarais, galimybe išbandyti produktus, džiaugsmu sugalvojus kažkokią naują temą. Man patinka matyti, kad blogas skaitomas.

Džiaugiuosi, kad sulaukiu laiškų, žinučių su įvairiais klausimais (nesuskaičiuosiu kiek kartų atsakinėjau apie el. skaitykles ar  savo patirtį su fotoepiliatoriumi bei šiaip kova su plaukuotumu).

Gyvenime aš pirmiausiai prisistatau kaip blogerė, o tik po to seka visa kita: tekstų rašytoja, atvirukų kūrėja, el. parduotuvių idėjinė vadė ir pan. Man labai malonu, kad čia susibūrusi nuolatinė skaitytojų bendruomenė ir aš jaučiuosi turinti puikių virtualių draugų. Taip pat, nors gaunu gal tik mažą dalį kvietimų į renginius, o ir ne į visus galiu/noriu nueiti, bet tai, kad kartais išlendu tokia proga, padėjo įgauti šiek tiek drąsos. Na tos, kurios reikia, kai esi vienas minioje, kur dauguma pažįsta vieni kitus. Šiemet pirmą kartą nusifotografavau prie sienelės, nors paprastai tyliai išsisuku nuo tokios pramogos ir šiaip vengiu patekti į kadrą.

Man smagu, kad tarp skaitytojų matau žmones, kurie atstovavo mano aprašomus produktus, bet pasiliko bloge skaityti ir kitų, “ne savo” priemonių atsiliepimų bei mano nuotykių, tad tikiu, kad juos patraukiau :). Su kai kuriais užsimezgė tiesiog draugiški, jokia nauda neparemti ryšiai.

Aš laiminga, kad man nepritrūksta ūpo čia rašyti, randu laiko, minčių, nepasiduodu spaudimui rašyti sausiau, “profesionaliau”, mažiau asmeniškai ir darau viską savo unikaliu stiliumi, nors man tai nėra labai naudinga :). 

Jei atvirai, aš apie savo blogą beveik visada galvoju su šypsena ir teigiamomis emocijomis. Man jis davė daug.

Eina sau, kitais metais švęsime dešimtmetį. Tai to sau ir linkiu, kad blogas vis dar gyvuotų, nes žinau, kad kartais užtenka vieną dieną neberašyti ir tada niekada nebesugrįžti (iš kitų blogerių patirties). 

Tad šiandien tiek. Tradiciškai kviečiu sekti  Facebook’e, kur paskelbiu apie kiekvieną naują įrašą, o daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

11Comments

Add yours
  1. 1
    Aldėja

    Sveikinu! Tavo blogą atradau prieš kokius 3-4 metus, esu perskaičiusi visus įrašus, todėl linkiu ne tik pasiekt pirmą dešimtmetį, bet ir antrą esi viena iš 2 mano mylimiausių blogerių ir vienintelė, kurios naujienas tikrinu kasdien, tad būtų liūdna, jei dingtų mano pomėgis gerti kavą ir skaityti tavo įrašus

  2. 2
    Neimantė

    Didžiausi sveikinimai! Taip ir toliau rašyk ir tikiuosi, kad 10-ieji gyvavimo metai finansiškai pagaliau pradės džiuginti! Kas įdomiausia – tavo blogą radau per būtent aiškinamąjį straipsniuką (man atrodo apie siuntas ar apie IHerb) ir kaip užkibau, tai taip ir kabu. Skaitau viską ir su malonumu. Tad kuo geriausio ir skaitomiausio gimtadienio!!!

  3. 4
    JUSTINA

    Sveikinimai blogo gimtadienio proga šis blogas vienintelis, kurį seku ir skaitau kasdien. Dėl jūsų nuoširdumo, asmeniškų patirčių ir kasdieninių patarimų.

  4. 5
    JURAISTE

    Sveikinu, proga rimta! Kažkuo traukia, kažkuo atstumia, bet dėmesį išlaikote puikiai! Apie 3 metai kartu, kur jie, kada spėjo? Sėkmės ir įkvėpimų Jums, Salomėja

  5. 6
    Asta

    Sveikinimai blogo gimtadienio proga! Tavo blogą atradau “googlindama” atsiliepimų apie ekologišką kosmetiką. Tai buvo prieš 3 metus. Tada perskaičiau visus tavo įrašus ir nuo tada skaitau juos kiekvieną dieną. Ir tavo blogas yra vienintelis, kurį skaitau ir seku. Nors beveik nesinaudoju jokia kosmetika :)). Bet būtent dėl tavo paprastumo, nesimaivymo ir to nekomercinio stiliaus. Visiškai tau pritariu, kad taip ilgai gyvuoji, nes rašai todėl, kad tau patinka tą daryti. Ir puiku, kad rašai tikrą blogą, o ne įrašus soc. tinkluose – neturiu ir nesinaudoju nei vienu soc. tinklu…

  6. 8
    Beata

    Eik tu sau, 9 metai jau!nors kai pagalvoju as tave nuo 2011 skaitau, kai pagal Erasmus isvaziavau Ispanijon, tai jau irgi geras laiko tarpas:) liudna, kad finansiskai nesiklosto su blogu ir nelabai suvokiu kodel, nes kitos ne tokios charizmatiskos blogeres is to neblogai pagyvena. Tikiuosi siais metais atpus nauji vejai ir tave ivertins ne tik skaitytojai, bet ir ivairios kompanijos. O grozis yra subjektyvus dalykas, man tu anaiptol nesi negrazi. Plius yra dar toks dalykas kaip simpatija-gali buti zmogus belenkaip grazus, bet nesimpatiskas visai, o man tu ir grazi, ir simpatiska, ir siaip ziauriai idomi:)

  7. 9
    Justina

    Sveikinu su blogo gimtadieniu. Jus turbūt seka tie, kuriems yra malonu skaityti tvarkingai, aiškiai suprantamai ir nuosekliai išdėstytas mintis. Jūsų blogas nėra greito vartojimo produktas, daug kas jau nemoka skirti laiko maloniai ramiai perskaityti ilgesnį tekstą. Jūsų blogą skaitau gal ne 9 metus, bet panašiai. Kaip pirmame komentare rašyta, su kavos puodeliu maloniai perskaitai naują įrašą … Dar daug daug įrašų.

  8. 10
    Kristina

    Atradau šį blogą per šiukšlynėlį. Ir tai buvo atradimas. Čia turbūt vienintelė vieta, kur rasi tikrą nuomonę, o ne liaupses reklamuojam produktui. Sekmės visuose darbuose 🙂

  9. 11
    Agnė

    Valio valio valio! Puiki ir gana brandi sukaktis! Palinkėsiu ir toliau neišklysti iš savojo kelio, Tavo blogas unikalus ir tikrai įdomus! Ir palinkėsiu daugiau atgalinio ryšio iš skaitytojų! 🙂

+ Leave a Comment