Apie gyvenimą, naują kosmetiką, darbus, pomėgius bei virusą. Kovas 2020

Estimated read time 9 min read

Štai ir vėl susitinkame mano mėnesio pasikalbėjimuose. Keista, atrodo, kad kovas buvo labai ilgas, bet tuo pačiu, regis, kad vasario tekstą rašiau prieš kelias dienas. 

Puikiai pamenu, kad tuo metu koronos virusas dar tik artėjo, visi bijojom karantino, ekonominio nuosmukio. Šiek tiek stebėjausi žmonėmis, kurie juokiasi iš tų, kurie perkasi maistą lyg ketintų dvi savaites kojos iš namų nekelti. O štai, visa tai jau vyksta. Ir nori nenori, viruso tema dominuoja. Na, bet pakalbėkime apie kovą. Kaip visada, kalbėsiu visiškai atvirai išsipasakodama džiaugsmus bei vargus. 

Karantinas

Jau daugiau nei dvi savaites Lietuva yra paskelbusi karantiną. Mūsų šalyje jis nėra itin griežtas. Tai yra, nėra uždraustas judėjimas, tiesiog uždarytos visos įstaigos, kurios aptarnauja klientus, išskyrus maisto parduotuves ir vaistines. Taip pat draudžiama išvykti iš šalies. Daugelis žmonių persikėlė dirbti į namus. Pasipylė milijonai klausimų, kaip išgyventi su savo pačių vaikais. Šitas mane labiausiai stebina. Ir manau, kad iš tiesų, per laiką žmonės gal net supras, kad ne mokytojai ir mokykla kalta dėl jų angelėlių prasto elgesio bei pažymių 🙂

Na, o aš dirbau namuose iki tol. Bet negaliu pasakyti, kad karantinas nieko nepakeitė. Ir dar kaip! Beveik kiekvieną dieną buvau įpratusi per pietus kažkur išeiti. Keliaudavau į paštą išsiųsti siuntinių. Ar timpų parduotuvei ieškoti, ar tiesiog pasivaikščioti. Dabar gi išeinu tik jei reikia išsiųsti arba atsiimti siuntinį. Susisuku per 20 min, jokio žingsnio į šoną. Ir tai nutinka ne kiekvieną dieną. Dar gi, aš buvau pripratusi kasdien išėjusi nusipirkti kažką valgyt. Ir ką nors prie kavos :). Dabar reikia galvot ir gamintis 🙂 O gaminti aš nemėgstu. Nutrūko ir mano pilates mankšta. Tiesa, dėstytoja yra įkėlusi video į FB, bet na, reikia labai jau daug motyvacijos tuo užsiimti vienai. 

Anglų kalbos kursai irgi persikėlė online. Nesu tuo sužavėta. Žinoma, geriau, nei nutrauktų visiškai ir galėtum apverkti savo pinigus. Tačiau dabar visai kitaip praktikuojamės kalbėjimą, nemažą laiko dalį sprendžiam ryšio sutrikimus. Kita vertus, nėra taip jau blogai viskas. Mokausi toliau, baigia praeiti pirminis šokas ir atrodys, kad tie nuotoliniai kursai yra puikūs ir visada tik tokie ir galėtų būti. 

Nors esu namisėda, bet vistiek mes gi tai pulo pažaisti eidavom, tai pasivaikščioti, tai į Ikea, tai į Senukus, vakarienės į kavinę :). Dabar gi tik namai ir namai. 

Darbai

Karantino išvakarėse nuverkiau posmelį iš nevilties, kad ateina žlugimas. Kaip žinote, turiu atvirukų parduotuvę. Ir mano manymu, atvirukai tikrai nėra būtinoji prekė. Šią veiklą aš valdau įmonės vardu. Įmonė privalo turėti bent vieną darbuotoją. Bent vienas darbuotojas privalo gauti algą, na, galima jam nemokėti, kaip aš ir darau, bet būtina sumokėti mokesčius (Sodra, kuri turi grindis ir t.t.). Čia susidaro nemažos sąnaudos. Keletą užsakymų turėjau ir kaip niekada krykštauju, kai toks įkrenta, bet iš prekių, kurios kainuoja keliasdešimt centų ir nėra būtinosios, išsilaikyti nėra itin lengva net ir gerais laikais. Ir tai nėra veikla, kuri galėtų pretenduoti į paramą. O net jei baigsis koronos protrūkis, klausimas ar bus lėšų atnaujinti likučius bei išspausdinti kažką naujo. Taip pat neaišku ar išsilaikys nedidelė spaustuvė, su kuria bendradarbiauju. Kol kas tai tik neramios mintis, nes balandį dar tikrai tempsim, o po to gal ir dar, bei dar ir dar truputį. Nepasiduosi gi tik todėl, kad neramu.

Dar žinote, kad turiu timpų parduotuvę. Šita užšalusi, nes šiuo metu nėra net kaip rasti prekių, cha! Nors dar naujienų bus bus, dar turiu ką įdėti. Tačiau timpos reikalauja tik investicijų (kai perki ir ruoši prekes), bet pati parduotuvė valgyti neprašo (išskyrus techninį išlaikymą, kuris nėra neįveikiamas), tai gali stovėti metų metus iki kol viskas atsigaus. 

Aš vis dar turiu savo rašymo darbą, kuris dabar visiškai 100% užima mano dienotvarkę. Tačiau kaip ir visose srityse, taip ir čia, labai trapu ir bet kuriuo momentu bijau išgirsti “ačiū, nebereikia”. Visgi, kiekvieną dieną primenu sau, kad dar ne šiandien ir su džiaugsmu, kad esu naudinga, kimbu į darbus. 

Pramogos

Dar iki karantino buvom sugalvoję pakeisti aplinką ir paskutinį savaitgalį nuvažiavome į Ignaliną. Išsinuomojom kambarį viešbutyje. Na ir ką, atvažiuojam, o registratūra – restorane prie baro. Tik va, restorane vyksta gedulingi pietūs. Čia tas atvejis kai a) nelabai nori eiti į pilną salę žmonių, nes juk pandemija, bet, o ką daryt? b) nelabai jauku c) Bliambački, kas šiais laikais sugalvoja buriuotis į visokius gedulingus pietus. Būsiu žiauri, bet pakasei su pačiais pačiais artimiausiais ir išsiskirstai. Na, nebent tavo hobis yra laidotuvės, tada kodėl ne. 

Šiltąjį šeštadienį jau nebeapsikentėm buvimo namuose ir atidarėm moto sezoną. Šiaip pavasarį mane sunku įkalbėti, nes aš labai bijau. Bijau mašinų ir visko. Tačiau po dviejų savaičių karantino aš labai nesilaužiau. Juolab, kad ir automobilių truputį mažiau. Tik truputį, nes užmiestyje kamščiai prie kiekvienos sustojimo aikštelės. Tai apsukom ratą, buvo smagu galvą pravėdinti. 

Visos kitos likusios pramogos – knygų skaitymas. Man tas tinka. Ai, dar stebiu paukščius. Pasikabinom mes lesyklą, tai per tris savaites jau išnagrinėjau elgesio modelius ir atskiriu zyles bei žvirblius. 

Kosmetika

Visai keista, bet kovas atnešė nemažai PR naujienų. Dosniai palepino “L’oreal” ir aš net spėjau sunaudoti bei aprašyti vieną gausioje dėžėje rastą produktą – glikolines ampules.

Apžvalga: “L’oreal Paris” veido ampulės su glikolio rūgštimi “Revitalift laser”

Taip pat “Garnier” pradžiugino “Hair Milk Mask” atnaujinimu. Dabar turiu visas tris rūšis, apie vieną jau esu papasakojusi, primenu:

Apžvalga: “Garnier Botanic Therapy” intensyvaus poveikio plaukų kaukė “Hair Milk Mask”

Tikrų įdomybių sulaukiau iš Medexy.lt parduotuvės. Naudoju jau porą savaičių ir balandžio viduryje jau planuoju pakalbėti apie pirmą įspūdį. 

Kosmetikosparduotuve.lt papildė plaukų priežiūros sandėliuką. Apie “Rica” produktus jau esu šiek tiek rašiusi. Manau, įdomiausias čia yra šveitiklis 🙂

Pati pirkau korėjietišką saulės kremą veidui. Nors tiek tos saulės dabar ir tematau, bet neketinu dėl vieno neatsargaus išėjimo į lauką vėl apsipilti pigmentinėmis dėmėmis. 

Neturiu ką įdomaus papasakoti apie kasdien naudojamas priemones. Viską esu parašiusi arba dar per mažai laiko čiupinėju. Realiai, gana nuobodžiai gyvenu :). Dekoratyvinę kosmetiką beveik apleidau. Tenaudoju BB kremą ir birią pudrą (jei einu į lauką). Kartais paspalvinu antakius (net jei neinu į lauką, bet gi į veidrodį žiūriu). O vakarais micelinis – prausiklis – tonikas – paakių kremas – veido priežiūros mišinys (naujienos iš medexy.lt + savaiminio įdegio lašai). 

Random mintys

Kaip manote, kas bus kai koronaviruso pandemija taps suvaldyta? Savaime suprantama laukiame ekonominio nuosmukio. Liks tūkstančiai bedarbių, pablogės kriminalinė atmosfera, padaugės plėšimų. Taip pat nemažai išlikusių verslininkų įvertins tai, kad tik internetas ir el. parduotuvės karantino metu kažkiek gelbėjo. Bet šitą visi ir taip žino. Ką manot apie globalesnius pokyčius. Koks bus pasaulis? Kokia bus Europos Sąjunga, kuri parodė, kad visiškai nėra jokio vieningumo ir vos tik prasidėjo neramumai – pyst pyst visi nesitarę sau užsidarė. Kiek metų turės praeiti, kad pasaulis taptų bent šiek tiek panašiu į 2019-tuosius?

Dar pastebėjau įdomybę. Mano soc. burbule labai dažnai pasimatydavo antivartojimo šalininkai. Jie puldavo žmones pamatę, kad šie įsidėjo bulves į plastikinį maišelį. Nuolat skleidė zero waste idėjas. Tačiau šiuo metu aš nebepastebiu, kad jie itin piktintųsi įpakuotomis bandelėmis. Į storiukus pasibaisėję nekelia straipsnių apie tai, kaip šalis gavo 100 tūkstančių vienkartinių antkojų medikams ir 200 tūkstančių vienkartinių kaukių ir nerėkia, kad visos apsaugos atsidurs banginio pilve. Juk Žemei ta koronos pandemija buvus nebuvus. Koks jai skirtumas ar čia negyva plynė? Plastikas vandenyne vis dar yra mūsų problema ir mes norime išgelbėti planetą tokią, kokia ją įsivaizduojame, nes jai to gelbėjimo nereikia. Kodėl gi zero wasteriai kažkokie pritilę tapo ir neagituoja medikų nesirengti vienkartiniais plastikiniais rūbais? Ar aš cinikė? Šiek tiek. Bet tik noriu pasakyti, kad žmogaus nagai visada atsukti į jį. Kai jau kalbam apie artimųjų ar savo gyvybę, tai tada banginuką galim aukoti?

Kažkaip nebepastebiu ir pylos internetui. Niekas nebesibara, kad visi sukišę nosis į telefonus ir nebendrauja vieni su kitais. Pasirodo, kad internetas ne toks jau ir blogas ane? Dabar jis padeda įsigyti maisto ir susisiekti su mama kitame mieste, ir su dėstytojais, grupiokais, kaimynais, sese bei draugais. Ką be jo darytume? Būtume visiškai izoliuoti ir iš tiesų galėtume bendrauti su veidrodžiu. O ir vartojimas jau nebe taip drožiamas. Jei seniau buvo “nustokime vartoti”, “nustokime vartoti”, tai dabar nustoję vartoti (bent jau pramogas tai tikrai) matome, kad ekonomika sugrius, nei darbo, nei pinigų nebus. Tie, kurie be darbo nepirks paslaugų iš dar gyvuojančių verslų,  tada dar labiau viskas grius. Tad dabar vis pasigirsta naujos mintys – jei tik galit, jei dar gaunat algą, tai vartokit! Pirkit knygas, nes leidyklos tuoj žlugs, pirkit iš mažesnių verslininkų, pirkit iš didesnių, nes gali būti, kad kasininkė dabar vienintelis maitintojas visoje šeimoje, o didysis prekybos centras vienintelis darbdavys miestelyje. Šitas viruso protrūkis priverčia ne tik pagalvoti, ką žmonija darė ne taip, bet šiek tiek reabilituoti demonizuotus dalykus, ar ne?

Pabaigai

Aš noriu priminti, kad viruso protrūkis dar nepasiekė piko. Prašau, neatsipalaiduokit, ypač kai Velykos ant nosies. Jei nesusirgot per šias savaites, negalvokit, kad čia nieko tokio. Saugokit save, nesusitikinėkit su žmonėmis, jei nėra reikalo, tuštinkit šaldiklius ir nebėgiokit į parduotuves.

Na ir galiausiai keli mano lomografijos kadrai. Mažai kur buvau, tai ir nuotraukų nedaug.

Na tai tiek! Kaip sekasi jums? Netylėkit, šiuo metu kaip niekada yra smagu palaikyti kontaktą 🙂


Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).

12Comments

Add yours
  1. 1
    Ilona

    Dar labai svarbu nesiekti per kelias savaites namuose nudirbti visų viso penkmečio nepadarytų darbų ir neišsibalansuoti, nors sąlygos tam labai tinkamos. O normalybės tai matyt jau visi pasiilgom, kad ir kokie namisėdos būtume.

  2. 2
    Beata

    As namie jau 4ti metai vaikus priziuriu, bet man tos dvi savaites tai kazkaip moraliskai sunkios. Megdavau kartais nuvaziuot kur nors, pasibastyt, o dabar tai greit i parduotuve butiniausiu prekiu ir namo. Gaila man daugybes zmoniu, kurie tikriausiai neteks darbo, gaila visu serganciu, bet stebiuosi zmonemis, kurie grize nesedi saviizoliacijoj (o tokiu tikrai yra). jiem viskas dzin, kol nepaliecia ju artimuju. as vis tikiuosi, kad iki vasaros viskas aprims ir ekonomika staigiai atsigaus, nesinori dar vienos penkmecio krizes.

  3. 3
    Rut

    Linkiu, kad tympu parduotuve karantino metu suklestetu!! Nes atsilus orams noresis pasipuost, o gyvai paskuist nebus kur 🙂

  4. 4
    Salomėja

    Beata, aš tai netikiu greitu ekonomikos atsigavimu :):)
    Rut, kad timpos gal ne tiek pasipuošt, bet labai karantinui tinkamas rūbas 🙂

  5. 5
    Anonymous

    Esu rezidentė, kaip tik buvau atostogose, kai paskelbė karantiną. Dabar atostogoms baigiantis jaučiu paniką eiti į darbą (nors labai pasiilgau darbo) dėl ten tvyrančio chaoso. Ir totalaus žmonių nesąmoningumo.

  6. 7
    Alma

    Kovas toooks ilgas buvo, nuo smagios mėnesio pradžios iki stresinės antros mėnesio pusės. Esu gana atspari panikai, bet šiuo metu niekaip nesugebu sau ūpo pasikelti, o ir oras subjuro.. Dėl vaikų komentaras man labai artimas, ir galiu pasakyti, kad išbūti su nuosavu vaiku kiaurą parą man yra iššūkis. Šiuo metu dirbu iš namų, vaikas su savo poreikiais visada šalia, tad dabar mano režimas net ir griežtesnis nei buvo iki karantino. Užsiimu, kiek galiu, bet jei darbo turiu daugiau, tai namai atrodo lyg juose kažkas būtų sprogę.. Pliusas tas, kad atlyginimą gausiu, neiškrentu iš darbo rinkos, bet tikrai nėra lengva.

  7. 8
    Miglė

    Vis dar einu į darbą kiekvieną darbo dieną kaip ir anksčiau :)… skirtumas tas, kad žmonių visur mažiau, ofise vietoj 60+ žmonių dabar sėdi mažiau, nei 10. Ir nuobodu. Nėra ką veikti, kur eiti. O neduok dieve nusičiaudėk per metrą nuo žmogaus, iškart ratą aplink mane apeina. Truputį perspausta man su tuo karantinu atrodo, taip, seniems žmonėms, žmonėms, priklausantiems rizikos grupei, reikėtų karantino laikytis, bet dėl savęs nesijaudinu, jei ir užsikrėsiu, nu tai kas nutiks :)? Numirsiu? Tikimybė maža, nes vėlgi, miršta daugiausiai vyresni žmonės arba žmonės su sveikatos problemomis. Žinau, kad mano nuomonė nelabai populiari šiuo atžvilgiu, bet žmonės tikrai davė valią pasaulinei panikai ir šiuo metu toks vaizdas kad jei žengsi pro duris korona kaip koks žvėris užpuls.

  8. 9
    Salomėja

    Migle, kodėl nuobodu? Man regis “nėra ką veikti” būna tik vaikams be fantazijos? Koks tas gyvenimas anksčiau buvo?
    Aišku, jei galvoji tik apie save, tai ta nuomonė tikrai nėra nepopuliari. Bet bendrai paėmus, jei užsikrėsi, tai teks gulti į ligoninę greičiausiai, užimti vietą, kurioje galėtų gulėti neatsargiai apkrėstas senukas ar medikas. Galo būti, kad apkrėsi gydytoją, kuris neturi tinkamų apsaugos priemonių. Numirti tikimybė išlieka, neretai mes patys savo problemų nežinome (daug žmonių nežino, kad turi padidintą kraujospūdį, beprasidedantį diabetą ir kitas užslėptas ligas), taip pat nežinai, kokių pasekmių gali likti dėl galimų komplikacijų. Pasaulinė panika nėra jau tokia nepagrįsta, nes miršta tūkstančiai žmonių, ir ne tik rizikos grupėje, o virusas gana greitai plinta, nors niekas ir nebėga bučiuotis su kiekvienu čiaudančiu. Juk jei ta liga nieko tokio, tai greitai praeis ir kelios savaitės karantino pasimirš 🙂

  9. 10
    Miglė

    Nuobodu todėl, kad vaikščioti pagal viską lauke reikia kuo mažiau, žinoma, kai geras oras išvarom kur nors į gamtą, bet kai prastas oras telieka sėdėti namie, kas gyvenant dviese vieno kambario bute kartais užknisa 🙂 Tuo labiau kad bibliotekos nedirba, per telefoną skaityti nemėgstu, o pinigų daug neturiu, tad su knygų pirkimu irgi reik saiko turėti 🙂 Žinoma, yra ir kitų pomėgių, bet viskas, kas per daug, gali nusibosti. O dėl ligoninėj užimamų vietų sutinku, bet greičiau tikimybė bus tokia, kad atsitinka taip, jog atsiranda tikimybė, kad sergi korona – sėdi į karantiną dviems savaitėms ir sėdi užsidaręs 🙂 Nes kol nenustatė koronos tai ar į ligoninę guldys? O korona ar sergi ar nesergi tikrai ne visus tikrina. Mano vaikinas pats dabar paramedikas praktikantas, sako, kad jei turėtų kontaktą su korona užsikrėtusiu žmogumi, tiesiog sėdėtų karantine dvi savaites. O dėl to, kad gydytojai neturi tinkamų apsaugos priemonių, tai ar aš kalta :D? Ar vyriausybė, kuri tinkamai neaprūpina? O gal tiekėjai, kad neužtektinai gamina? Ar žmonės, išperkantys kaukes, pirštines ir t.t. didžiuliais kiekiais, kad paskui perpardavinėtų brangiau? Žodžiu, čia kintamųjų be galo daug 😀 Na bet taip, suprantu, kodėl žmonės panikuoja, tik man pačiai kažkaip ta panika visai nelimpa, tik tai ir sakau 😀

  10. 11
    Salomėja

    Migle, tai gerai, kad panika nelimpa. Mažiau streso, mažiau tikimybės susirgt. Čia gal labiau kalbėjom apie tai ar reikia karantino, ar nereikia 🙂 O šiaip galvoju, aš turbūt tokia keistuolė, kuriai iš esmės niekada nuobodu nebūna :).
    Na, o į klausimą ar jūs kalta, kad gydytojai neturi apsaugos priemonių, atsakau, kad greičiausiai ne, nebent į rinkimus nėjot. Bet vien dėl to, kad esi nekaltas, nereiškia, kad neturi saugoti neapsaugotų 🙂

  11. 12
    Marija

    Aš iš tiesų dabar netgi dar daugiau darbo turiu, nei prieš karantiną 🙂 Kai paskelbė džiaugiausi, galvojau namus susitvarkysiu, knygas visas perskaitysiu, serialus pažiūrėsiu, bet dažniausiai vakare taip pavargstu, kad noriu tik miego.. Jau 6ta savaitė, kaip dirbu iš namų, per tą laiką gyvai bendrauju tik su savo vyru, ir kartais su sese pasimatom, bet kažkaip daugiau kalbu su visais telefonu ir susirašinėjam, tai negaliu pasakyti, kad truktų bendravimo 🙂
    Man tik pasidaro liūdna, kai pagalvoju, kad nežinia, kada viskas baigsis, visiškai jokio skirtumo, kada imti atostogas. Koncertą, į kurį turėjau važiuoti, nukėlė į kitus metus, visus festivalius, į kuriuos norėjau, atšaukė, bet atostogas vis tiek imsiu, nes noriu išsimiegoti, “nieko neveikti” bent savaitę.
    Bet šiaip iš tiesų negaliu skųstis, nes atlyginimą vis dar gaunu, ir pinigų susitaupė, nes nebegaliu kasdien slampinėti po parduotuves, ar eiti į barus su draugais, taip kad visur galima įžvelgti šviesią pusę 🙂

+ Leave a Comment