Apie gyvenimą, kosmetikos naujoves, pamėgtus produktus. Sausis 2020

Estimated read time 8 min read

Nusprendžiau sugrįžti prie mėnesinių įrašų. Ne mėnesio geriausių aptarti. O šiaip pasikalbėti. Apie tai, kas naujo gyvenime. Kur buvau, ką mačiau. Kokių įdomesnių produktų gavau/pirkau. Ką smagaus ir šviežio atradau, o ką iš senučiukių priemonių vis dar esu įsikandusi. 

Jau visi žinote, kad nusprendžiau blogą rašyti rečiau, o kosmetikos apžvalgų įžangose labai nenukrypti nuo pagrindinės teksto žvaigždės. Priežasčių nebeaiškinsiu, nes viskas apkalbėta ir vėl kartotis nėra prasmės. Tačiau, žinau, kad yra žmonių, kurie nuo seno, kad ir virtualiai, kartu su manimi, ir jiems smagu pabendrauti su “sena drauge” asmeniškiau. Tad štai mėnesio įrašai galėtų apjungti asmeniškumo trūkumą, sąvokas “gyvenimo būdo blogas” bei “grožio blogas”. Ir dar, specialiai nedėsiu gausybės nuotraukų. Tegul šis įrašas būna duoklė tiems dinozaurams, kurie nebijo ilgų tekstų. Visi kiti rasite mane instagramo paskyrose. 

Taigi, kas sausį įdomaus nutiko asmeniniame gyvenime? Niekur nekeliavau. Realiai, ko gero, nebuvau nuo namų nutolusi per porą kilometrų, neskaitant savaitgalinių kelionių į Ukmergę. Tačiau, nepasakyčiau, kad mėnuo nuobodus. 

Gedas, pagaliau, įkalbėjo nueiti ir kartu pažaisti pulo. Kodėl to niekada nesu dariusi anksčiau? Dėl elementarių priežasčių, apie kurias niekas nekalba viešai. Bijojau. Bijojau atrodyti kvailai ten visaip besilankstydama. Nesu  net per pusę tokia daili, kaip jo pulo draugė, todėl visada įsivaizduoju neišvengiamą lyginimą (problema manyje, aš visada manau, kad jei aš apie kažką galvoju, tai būtinai ir kiti taip pat daro) ir labai kompleksuoju. Bijojau, kad nepataikysiu į kamuoliuką ar jis išlėks iš stalo, kad visi aplinkui juoksis. Bijojau, kad su manimi nebus įdomu žaisti, nes lygis ne tas. Tačiau, būna imi ir gyvenime pavargsti bijoti ir dėl to šitiek galimybių paleisti vėjais. Todėl vieną eilinį kartą jis paklausė, gal varom pažaist pulo, o aš ne dešimtą kartą pasakiau – ai, gal kitą kartą, – o tiesiog sutikau. O kitą kartą jau ir pati pasiūliau dieną bei entuziastingai dešimt kartų priminiau. 

Dar, jau minėjau, pradėjau anglų kalbos kursus. Jei pamenate, tai dar prieš Kalėdas rašiau, kad žmonės, užuot dovanoję visokius keistus nereikalingus daiktus, geriau padovanotų galimybę tobulėti ir aš visai norėčiau kursų. Iš tiesų, tai būčiau ėjusi į Google reklamų mokymus, bet kadangi dovanotojai išgirdo gerai ir pasistengė, tai galėjau sau leisti pasirinkti ką nors prabangesnio. Nusprendžiau patobulinti anglų k. žinias. Bėda ta, kad mano supratimas gana geras (galiu skaityti knygas), bet pati kalbėti ir rašyti bent apylaisviai negebu ir abejoju kiekvienu žodžiu.

Paieškojau mokyklų. Kažkaip ne toks didelis pasirinkimas, kaip aš maniau. Todėl pasirinkau AMES. Atlikau testą. Pagal jį patekau į B.2.1 lygį (šioje mokykloje B1 ir B2 lygiai suskaidyti į dvi dalis), bet nusprendžiau lankyti B1.2. Kol kas buvo dar tik trys pamokos. Tiesą sakant, mano problema ir vėl ta, kad prieš pirmą užsiėmimą buvau sukaustyta siaubo. 2 savaites panikavau. Nervinausi, zyziau, kaip man baisu, liko savaitė, liko penkios dienos, jau poryt, kaip baisu, erzinausi tiek, jog Gedas jau sakė niekada nebegausiu dovanų, jei jos man gadina gyvenimą :D. Tai tada jau stengiausi bijoti taip tyliai, taip tyliai, kad vyras net nepastebėjo, jog pirma pamoka mano gyvenime įvyko 😀

Ir viskas praėjo gerai. Prieš antrą užsiėmimą ir vėl visa drebėjau ir negalėjau valgyti tą dieną. Bet po pamokų turiu pripažinti, kad laikas praeina ne tik naudingai, bet ir linksmai. Mokytoja yra iš tų, kurios stengiasi motyvuoti, o ne sukelti stresą. Gal dar savaitė kita ir nustosiu tiek pergyventi. Ir ką, aš jums piešiu realų savo vaizdą. Kai kažkas sako, kad esu pikta, kaltinanti, ir visokia kitokia neigiama, aš tiesiog baili triznė viską imanti į širdį ir per daug galvojanti. Be to aš negaliu įvardinti baimės priežasties. 

Nauji metai man prasidėjo gana darbingai. Reikėjo sugaudyti finansų ir išleisti naujų atvirukų, nes nieko labiau atstumiančio nėra, kuomet užsukę į el. parduotuvę sausio viduryje matome kalėdines prekes. Tada vis dar bandau surasti kuo įvairesnių timpų. Medžioklė atima daugiausiai laiko :D. Na, o į mėnesio galą gavau pasiūlymą papildomam darbui. Nors tokio dalyko norėjau labai seniai, bet pirma mintis, vistiek, buvo atsisakyti. Kodėl? Nepasitikėjimas savimi, štai kodėl! Galvojau, kad pinigai nėra labai dideli, reiks daug laiko atiduoti, o jei nepavyks, o jei nemokėsiu? Darbas susijęs su rašymu, o aš gi tikrai nesu stipri skyryboje. Bet galiausiai – šį kartą visai neilgai – pagalvojusi, mano pačios nuostabai su niekuo nesitarusi (kad neprisisėčiau abejonių). nusprendžiau sutikti. Na, ir po pirmos savaitės matau, kad tai yra kažkas panašaus ko norėjau: įdomu, ne per lengva, padeda tobulinti tam tikrus įgūdžius ir kiekviena mini užduotis vis apie kitą objektą, todėl nepabosta. 

Nupiešiau tokį neigiamą savo paveikslą: ji visko bijo, stresuoja, panikuoja. Bet įžvelkite ir šiokių tokių gerų dalykų. Nepaisydama baimių, aš nepasislepiu po lapais. Aš sutinku, einu, darau. Kovoju su savimi ir išlipu iš komforto zonos. Vėliau ją praplečiu dar ir dar. Bet pasakodama apie savo baimes aš noriu visiems pasakyti, kad jei jaučiate panašius jausmus, nesate vieni. Tikrai ne visi yra hyperaktyvūs, visur bėgantys, visus pušinantys, nieko nebijantys, lengvai rizikuojantys. Yra visokių. Nepaisant minėtų problemų, aš save laikau visai laimingu žmogumi. Tokiu, kuris daro ką nori, nepataikauja kitiems, turi savo nuomonę, yra protingas ir įdomus. Kažkada papasakojau porą savo gyvenimo istorijų naujai draugei ir ji man pasakė, kad esu įdomiausias jos gyvenime sutiktas žmogus. Nėra viskas taip jau blogai, bet faktas, kad jei pakviestumėte mane kavos, aš greičiausiai sutikčiau, bet dvi dienas prieš tai panikuočiau :D. Mums būtų smagu ir vėliau aš niekada nesuprasčiau, ko bijojau :D. 

Tiek asmeninių detalių, o dabar pakalbėkim apie kosmetines priemones. Sausį buvau viename blogeriškame renginyje – “Garnier Bio” produktų pristatyme. Manau, kad jau turėjote pastebėti – aš mėgstu “Garnier”. Ir pati perku, ir su malonumu naudoju dovanas. Vasarą,Vokietijoje įsigijusi Bio serijos aliejų, tikrai nudžiugau, kad šios priemonės pasirodė Lietuvoje. 

Tiesa, tikrai ne visi produktai, kol kas nėra veido aliejų. Pati spėjau išmėginti riebų kremą skirtą veidui, rankoms ir kūnui. Patinka. Tikrai riebus, bet gerai susigeria. Maloniai kvepia ir minkština – dažniausiai naudoju pėdoms. Pabandžiau ir konjac kempinėlę. Ne iš tų, kur suminkštėja per 3 sekundes, bet tokia pati gera kaip ir kitos. 

Iš naujesnių dalykų tikrai pamilau “Avalon Organics” veido prausiklį, “Margarita” kreminį šampūną ir “Garnier Botanic Therapy” intensyvaus poveikio plaukų kaukę. Visas šias priemones tikrai dažnai naudoju ir esu patenkinta jų atliekamomis funkcijomis. 

Veidui naujai pradėjau naudoti “BRTC Vitalizer C-10 Ampoule”.

Iš naudingų medžiagų, daugiausia joje yra niacinamido, bet sudėtyje rasime ir kitų vitaminų. Tepu vakarais. Po toniko. Ant viršaus – arba drėkinamą paprastą kremą iš “Margarita” arba švytėjimo suteikiantį fluidą iš “Sesderma”. Daug papasakoti negaliu, bet kol neatstumia ir tikiuosi prisidės prie pakenčiamos odos būklės palaikymo. 

Baigusi “Sesderma” paakių kremą, aš ilgai galvojau, ar pirkti tokį patį (man labai patiko, bet gi neįdomu kartotis), ar paieškoti kažko kito. Nugalėjo taupumas, nes išleidau Iherb.com rewards ir nusipirkau “CeraVe”.

Čia irgi dominuoja niacinamidas. Kol kas kremas tikrai daro gerą įspūdį. Bent jau neblogesnis už tą, kurį turėjau. O daugiau papasakosiu ateityje. 

Regis, daugiau sausį nepradėjau naudoti jokios naujos įdomybės. Nors ne, meluoju! Per Kalėdas dovanų gavau kvepalus “Thierry Mugler Angel Muse”. 

Jų norėjau nuo pat pasirodymo. Tai tikrai džiaugiuosi gana įdomiu aromatu. 

Iš senų dalykų. Vis dar ištikimai tebenaudoju “Kiehl’s” naktinę lūpų kaukę. Metus tepiau kiekvieną vakarą ir rytą, dabar kaip kada, nes turiu dar porą alternatyvų, bet šį produktą mėgstu labiausiai. Jau matau dugną! Kai priemonės užtenka tokiam laikui, tai tas 20 EUR nebeatrodo toks baisus. Tas galioja ir daugeliui kitų priemonių. Pvz., rytais, ko gero, bent 70% kartų aš ant veido tepu “Antipodes” šviesinantį lengvą dieninį kremą su manuka medumi. Naudoju jau tikrai daugiau nei 7 mėnesius. Pagaliau įžengiau į trečią trečdalį, nes atrodo, jau niekada nesutepsiu tų 60ml. Dekoratyvinės kosmetikos srityje irgi jokių naujienų. Tepuosi tas pačias priemones, kurias rodžiau rudens bei vasaros favorituose. Tik lūpų dažų daugiau pavarijuoju. 

Kas dar? Tikiuosi vasaris irgi bus pakankamai šiltas. Norčiau, kad būtų darbingas bei smagus. Na ir laukiu pavasario, šviesių vakarų, šiltų orų! 

Ačiū tiems kas skaitė. Jei turėsit ūpo, pasakykit, ar tokio įrašo idėja jums patiko 🙂


Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

Už pirmą foto dėkoju Gedui.

#reklama 

17Comments

Add yours
  1. 2
    Anonymous

    Nuostabi idėja! Suskaičiau per akimirką! Su kava pasėdėti – labai patiko!
    Palaikau dėl baimių, kaip jos gyvenimą trumpina… Bet kaip pačiam smagu, kad nugalėjai!

  2. 6
    Irma Sincera

    Kaip pažįstama, aš jau gal kursų einu į 20 pamoką, o širdis vis dar kalatojasi prieš įžengiant į klasę.

  3. 7
    Asta

    Buvo labai įdomu :). Man tokie įrašai patys įdomiausi, nors skaitau visus įrašus (net apie kosmetiką, kurios nenaudoju :)).
    O kadangi parašei, kad ateitum susitikti kavos puodeliui, tai prisiminsiu ;). Parašysiu, kai turėsiu planų atvažiuoti į Vilnių ;).

  4. 8
    ji

    buvo smagu skaityt, kažkaip prisiminiau senus laikus, kai blogai buvo populiaresni 🙂

  5. 9
    Anonymous

    Prisimenu, kaip apimdavo panika kaskart mokykloje, kai reikdavo atsistoti prieš klasę ir ką nors pasakoti. Kartais nieko neišmekendavau, nes spengdavo ausyse, kojos linkdavoir dar visaip kaip. Gal niekas to ir nesuprato. O juk buvau laikoma gera mokine. Bijodavau įeiti į kambarį, pilną žmonių, nors ir draugų, tekdavo prisiversti nuspausti durų rankeną, kad įeičiau vidun. Gyvenimas privertė stovėti ir kalbėti prieš žmones, kai nebebuvo kur dingti, o ir žmonių pagyrimai ir paskatinimas visas baimės išvaikė. Labai Tave suprantu. Linkiu sėkmės įveikti nerimą, patikėk, ateis toks laikas, kai būsi tvirta ir nieko nebebijosi.

  6. 11
    Vilma

    Ačiū. Visai neišgąsdino, o kaip tik patiko toks ilgas tekstas. Lyg draugė būtų pasipasakojus. Skaitau visus Jūsų tekstus, tik nemėgstu komentuoti, bet stengiuosi visada paspausti “patinka” po FB arba širdelę po IG įrašu, kad jaustumėt, jog skaitom

  7. 12
    Sonata Zukauskiene

    O man kaip tik tokie ilgi tekstai be nuotraukų patinka, bet aš iš dinozaurų 😀 o dėl baimių tai pati irgi bijau, bet lipu jau seniai per save ir darau… Ir po to galvoju ko aš čia stresavau, bet sekantį kartą tas pats 😀

  8. 13
    Milda

    idomu paskaityt kuo gyveni, kaip gyveni, ir paveiksliuku stoka visai netrukdo 🙂

  9. 14
    Inga

    Rašau Jums pirmą kartą ir nepatikėsite – panikuoju: kad nepalikčiau klaidų, kad kas nesukritikuotų ir dar … nežinau ko. Bet rašau. Ačiū už blogą, nes Instagramu nesinaudoju, o Jūsų rašinius skaityti labai mėgstu.

  10. 15
    Salomėja

    Ačiū visiems už komentarus :). Iš jų supratau, kad formatas visai prilipo, tad panašiame įraše susitiksime ir kitą mėnesį. Pasistengsiu žymėtis, kas įdomaus gyvenime nutinka 😀

  11. 16
    DaliaM

    Pulo kamuoliukai labai daug kam į pagalį nepataiko, svarbiausia mokėti iš savęs pasijuokti 😀 Ir apskritai viską humoru ir žodeliu “Ups” nuleisti 🙂
    Jei pavyko gauti gerą mokytoją kalbų kursams, kur linksma, motyvuojanti aplinka ir įdomios užduotys – labai šaunu. Pas mus mokytojai keitėsi, daug pavaduojančių buvo, ir buvo labai aišku kur dėstoma nuobodžiai, o kur originalios užduotys. Įeiti į klasę tai nieko, nors slėptis ir kad nieko nepaklaustų – buvo buvo, bet pilvą sukti pradeda prieš testus (kurie pas mus yra kiekvieno modulio pabaigoje) 🙂
    Nors savęs nelaikau bailia, bet yra barjerų vis tiek, pvz einu kartais į barus (ar renginius) kad pažinčių susirasčiau, o taip ir išeinu niekieno neužkalbinus… 🙂 Aišku, baimės ekstremaliems dalykams (įskaitant slidinėjimą) didėja su amžium, bet aš nevadinu to baimėmis, bet sakau kad tampu protingesne, be reikalo nerizikuoju, įvertinu 🙂

  12. 17
    Olga

    Labai patiko įrašas. Atpažįstu save. Apie bendravimą su žmonėmis kalbant, man patinka bendrauti ir kažkur nueiti.bet po 3 valandų aš pavargstu ir noriu namo, terorizuoju savo draugą ekstraverta, kad gal jau einam, noriu jau namo! Žiūri į mane akis išpūtės.. Na, pabūkime dar truputį.. Grįžtam namo aišku vėlai ir būnu visa issemta ir nelabai patenkinta vakaru.turiu tokia pat drauge. Visos mes skirtingos, bet ir turim panašių žmonių į save

+ Leave a Comment