Šiandien parsitempiau savo užsakymą su natūraliomis žvakėmis. Gerų pasiūlymų aptikau “Member Shop” parduotuvėje. Viena parsineštoji varo mane iš kvapo proto nes yra Kalėdų eglutės kvapo. Tikrai pasiliksiu sau. O Kalėdų prieskoniai bei apelsinai su gintaru taps dovanomis.
Tad kaip supratote, mano viena iš dovanų idėjų yra žvakės.
Seniau labai skeptiškai žiūrėjau į dovanojamas žvakes. Bet tik todėl, kad gaudavau tas maksimines/ikėjines, kurios kvepia tik iš tolo. Tik pabandžiusi natūralias aš supratau skirtumą. Pirmoji sojų žvakė, kurią turėjau buvo “Baltijos kvapas”. Apie ją rašiau čia.
Drąsiai rekomenduoju visiems, kurie ieško lietuviškos, jaukios dovanos.
Kita sudeginta – “Stenders”. Patiko, tačiau Lietuvoje sunku gauti. Taip pat buvau užsipirkusi “Joik” žvakių iš estų parduotuvės Loverte.com. Sudeginau šokolado kvapą, o šiuo metu ant mano darbo stalo dega “gingerbread” aromatas.
Tikrai rekomenduoju, nes kvapas ryškus, neįkyrus. Dega lygiai. Jokių priekaištų.
Natūralios žvakės gali kainuoti labai įvairiai. Nuo 4 eurų iki 100 (berods už tiek kažkur mačiau brangiausią). Todėl šios gali tapti tiek puikiu priedu, tiek ir pačia prabangia dovana. Kaip aš noriu užsidegti tą Kalėdų eglutės kvapo!!!
Na, bet kantrybės! Geriau pažiūrėkime, ką radau advento kalendoriuose.
“Kiehl’s” durelės buvo didelės, bet ten slėpėsi apgaulingai mažas mėginukas 🙂
Pabandysiu, arba pridėsiu kam nors prie dovanos. Dar nenusprendžiau.
Na, o Rūta šį kartą man dovanoja ir vėl nenuspėjamą paslaptingą ryšuliuką.
O ten, o ten, o ten!
Tadam!
Labai meilutė nedidelė žvakutė ąsotėlyje. Pagaminta iš natūralių aliejų ji yra tinkama odos priežiūrai. Aišku, kad neištvėriau, padeginau, vėliau rankas lepinau. Labai malonus kvapas ir ritualas. Ačiū!
Tiek šiandien. Ar patys norėtumėte gauti dovanų natūralią žvakę?
Buvo įdomu? Netylėkite! Nebus grįžtamojo ryšio – neliks ir blogo!
Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Žvakes mėgstu ir karts nuo karto padeginu, bet gauti nenorėčiau, ypač tos už 100 eurų 😀 tokią gavus nei bėk, nei rėk :))) na, gerai, norėčiau iš artimo žmogaus, kuris žino, kokie kvapai man patinka/galėtų patikti, o nenorėčiau iš ne tokio artimo, kuris perka tai, kas patinka jam.
Apskritai norėčiau pasisakyti apie tai, kad jei gerai nepažįsti žmogaus dovanok kuponą, o ne kažką, kas miela ir gražu tau pačiam. Tarkim, žmonės žino, kad skaitau, ir dovanoja knygas… tokias, kurių knygyne net nepakelčiau pavartyt, nes tokio žanro neskaitau, arba kokio žinomo autoriaus, kurio nemėgstu. Arba tokią, kuri plačiai išreklamuota, bet š… paskutinis. Vien tai, kad skaitau, dar nereiškia, kad skaitau viską iš eilės. Taip, galiu tokias “dovanas” parduoti/padovanoti, bet kažkaip nefaina, kai įdedi širdį, pasidomi žmogumi, o pats lieki kaip ir be dovanos.
Na, kuponų, kaip ir pinigų, žmonės nelabai mėgsta dovanoti ne šeimos nariams ir pan. Nes, na tai tas pats pinigas :). Ir dar yra kita bėda. Jei aš gavau iš brolio kartą knygų kuponą, tai antrą kartą net paprašytas nedovanoja, nes nu gi kažkaip nefaina :). Kas liečia mane pačią, tai aš stengiuosi žmonėms rinkti dovanas pagal jų pomėgius, net jei man tai nelabai. Klausausi visus metus :). Na išskyrus tuos atvejus, kai būna kokios mainų dėžutės ir sutariama, kad gal dėsi ką rekomenduoji ir pan, bet čia ne visai tradicinis dovanojimas.
Ir pvz., šiemet užpirkau šiek tiek žvakių, bet tik labai konkrečiai žinodama kam dovanosiu. Žinau kas mėgsta ir apsidžiaugs. Bet žinau, kad džiaugiasi tokiais dalykais, tačiau pasistato į lentyną ir nenaudoja, tai va ir negaus 🙂 Nes aš negaliu pakęsti minties, kad dovanos nenaudojamos :).
O žvakes už 100e manau jau dovanoja tada, kai žmogus finansų nestokoja (tiek dovanotojas, tike gaunantis) žino, kad tai įtiks ir gaunantis asmuo viską turi, nesvajoja apie batus, kompiuterį, telefoną, kvepalus ir iš viso nežino ko nori :). Manau jiems džiugint ir sukurti tokie produktai 🙂
Mėgstu žvakes, tačiau tikrai ne visas. Airwick ir į jas panašios žvakės – tikrai ne man, labai stiprus “kvapas”, sklindantis net ir nuo neuždegtos žvakės mane erzina. Apie jų sudedamąsias dalis net nešnekėsiu, aišku, kad nieko gero ten nėra 😀 Taip pat nemėgstu skridininių mažų žvakių: dažniausias net ir tas mažas vaško kiekis neišdega visas, o dar ir šiukšlių lieka po tokios žvakės (turiu omenyje indelį). Brangesnių žvakių neteko išbandyti. Dažniausiai renkuosi Bolsius šviesiai gelsvas žvakes be jokio kvapo. Ir dar nemėgstu ryškių spalvų (žalių, mėlynų, raudonų ir pan.) žvakių, kažkaip nesižiūri jos man namuose…
Skaitydama Kristės komentarą, nesusiturėjau nepasisakydama 😀 Per pastaruosius porą trejetų metų keitėsi mano mąstymas gerokai, nes finansai labai bangavo (tai visai nėra pinigų, tai jų yra daug), taip pat daug keliavau (kai visą savo turtą reikia sudėt į vieną ar du lagaminus). Tad šiai dienai laikausi griežtos nuomonės, kad geriau jokios dovanos nei kad bloga dovana. Iš tikrųjų tai net nenoriu gaut dovanų, nes toks jausmas kad man nieko nereikia! Viena vertus, esu išranki, ir 80% kad dovanotas daiktas man nepatiks. Kitas dalykas, nenoriu apsikraut daiktais. O jei kokie vyriškiai dovanoja, tai būna kad nepriimu, nes nenoriu įsipareigot 😀 O tas “man nieko nereikia” jau paauglystėje ir jaunystėje man reiškėsi, kai po kokio gimtadienio ar kalėdų parsinešdavau maišą dovanų, ir nukišdavau kur į spintą, po to netikėtai atrasdavau po metų) 🙂 Dovanų kuponai yra blogiausia dovana man (čia kai nori mane kas nubaust, gali dovanot) 😀 Pamenu, gavau kuponą nemenkai sumai, kažkaip apie jį pamiršau, tada ėjau, primokėt teko kad jį pratęstų vėl keliems mėnesiams, ir galop vėl nenuėjau į tą pardę, taip jis ir pradingo. Taigi jei kas dovanoja dabar dovanų kuponą, iškart sakau “Į dovaną įeina ir pasirūpinimas kad aš nueičiau, arba nusitempimas kartu” 🙂 Šiaip draugams jau išūžiau, kad please jokių dovanų, jokių dovanėlių Kalėdoms ir pan. Nei noriu dovanų gauti, nei jas rinkti. Nes rinkti informaciją visus metus ir panikuoti ką dovanoti artinantis kalėdoms – tikrai ne man 🙂 Ir esu net savotiškai nusistačius apskritai prieš kalėdines dovanas. Nes jos iškelia materiališką pasaulį, ir sumenkiną dvasinį. Teko būt tokiose šeimose (lietuvoje ir užsienyje) kur kalėdų/kūčių vakarienės metu visas dėmesys dovanų keitimuisi, ir visi bando išlikti mandagūs, maloniai priimti dovanas, bet vis galvodavau kad pernelyg daug nenatūralumo tame ir kokia galų gale prasmė viso to… Visgi tenka pirkt man kartais dovanėles, bet kaip atsidėkojimo ženklą (ir dažnai mažai pažįstamiems žmonėms). Bet tuomet tiktai kažką praktiško renku, naudojamo, gal net valgomo. Greit įvertinu žmogaus stilių, jo namus (interjerą), kas maždaug galėtų patikti. Ką pirkau neperseniausiai buvo susiję su Halloweenu, kalėdinė dekoracija. Pvz. merginai mėgstu parinkti, kad ji kažką naujo pabandytų ko tikiu nebuvo bandžius lig šiol (Konjac kempinėlė, mineralinė kosmetika ar pan.). Natūralaus vaško žvakė irgi go-to dovana, tik svarbu, kad kvapas būtų neįkyrus, be kažkokių labai specifinių natų 🙂 Beje, neperseniausiai mane palietė Vėlinių žvakučių ekologijos tema, ir labai rimtai galvoju nuo kitų metų pirkti tik žvakes be jokių plastmasiukų/stikliukų kapinėms. Žvakes namuose mėgstu, ir kol kas dar nepribrendau atsisakyti indelių ir namų žvakėms 🙂 Tiek minčių buvau sukaupus apie dovanas ir žvakes 😀
Labai geros ir įdomios mintys. Man visada patinka tokie komentarai, nesvarbu sutampa nuomonė ar ne. Aš labai mėgstu dovanoti, todėl man patinka. Bet jei nemėgčiau, tai šis metų laikas tikrai būtų kančia. Tačiau, prisipažinsiu, kad esu labai baisus žmogus ir jei dovana man nepatiko, aš jos nekišu į spintą. Atiduodu kažkam (neperdovanoju, o tiesiog atiduodu).
Jei man tektų išrinkti ką nors Jums, žinodama visą šitą, ką parašėte, turbūt dovanočiau ką nors suvalgomo :), bet gana paprasto, kad nereiktų ten kažkokio įmantraus patiekalo gaminti, kad rastumėte kur prieskonius panaudoti 🙂
Bet va ir matome du skirtingus žmones. Vienas sako – nežinai ką dovanoti, dovanok kuponą. O kitas sako – dovanok kuponą, jei nori mane nubausti. Ir aš štai tokius pačius pasisakymus fiksuoju pas artimuosius, praverčia kai prireikia 🙂
Taip taip, aš irgi dažnai atiduodu (būtent, neperdovanoju, o atiduodu). O ką daugiau daryti su nepatinkančiais šampūnais 🙂 Dar pamenu kad kažkaip vis gaudavau muilų dovanoms, prikaupiau gal kokius 8, tai galiausiai pasilikau 2, o kitus atidaviau labdarai (nes pastaruoju metu labiau mėgstu skystus muilus) 🙂 O kuponai tai man kažkoks “įsipareigojimas”, task’as, kai kažką turi padaryti, nepamiršti, dar kuponai turi ir deadline’ą 😀 Žodžiu pati ta koncepcija nepatinka 🙂 Kaip ir pvz, esu gavus puodelį kurį pačiam reikia nuspalvoti. Idėja lyg ir faina, bet kažkaip reikia prisėsti, skirti laiko, prisiruošti. Todėl ir guli 🙂 Geriau jau kad draugas, dovanojęs, atsineštų kitą puodelį, ir kartu paspalvotume 🙂 Galvoju, kad man visai patinka dovana, kai kažkas nusiveda mane į operhouse’ą ar pan. – kokybiškas laikas, kai ne tik muzikos paklausai, bet ir karšto šokolado besišnekučiuojant suvalgai 🙂
Žmonės labai skirtingi, tas tikrai tiesa. Pagarba visiems tiems, kurie tuos skirtumus pastebi! 😀
O man dovanų kuponas kaip tik labai smagi dovana, nes suteikia pasirinkimo laisvę 🙂
Kitokią nuomonę gerbiu, bet sutikti negaliu. Likim ties tuo. Tiesiog mano pagrindinė mintis ta, kad aš visada esu už tai, kad dovanoti reikia tai, ko nori gavėjas, o ne ką principingai kiša dovanotojas. Ir nepriešinkim materialiojo ir dvasinio pasaulio. Jei žmogus gyvena toli, jį matau tik kartą ar du į metus, ta materiali dovanėlė išreiškia mano jausmą – ilgesį, aš noriu ir rodau, kad pasiilgau, kad nepamiršau, ką žmogus mėgsta, myli, kuo domisi. Lygiai tas pats su žmogumi, kurį, matau kiekvieną dieną – dovana, kurią perku, labai dažnai yra kažkas ko žmogus pats sau neleidžia įsigyti, bet jei mano finansai leidžia, tai kodėl gi šiuo materialiu veiksmu neišreiškus savo jausmo jo atžvilgiu? Jei žmogų mažiau pažįsti, bet nori išlaikyti ryšį, tai kodėl nepadovanojus jam laisvės rinktis? Aš esu išranki ir to nesigėdiju, todėl prašau, kad man dovanotų laisvę rinktis.