Oi! Šiandien atsinaujino “wordpress” ir dar taip smarkokai, kad tenka laužyti galvą, kaip čia ką dabar rašyti :). Na, bet nėra to naujo, ko neįvaldytume, ar ne? Ir štai aš ir vėl su advento kalendoriaus įrašu! Kitas pasirodys turbūt tik pirmadienį. Na nebent aš netikėtai savaitgalį sugalvosiu temą, arba gausiu kažkokį pasiūlymą.
Šiandien gi nusprendžiau parekomenduoti, ar tiksliau pasidalinti skaitiniais, kurie man atrodo labai šventiški. Per šį laikotarpį parašysiu dar vieną įrašą apie knygas, temą man pasiūlė, bet dar ne šiandien.
Galvodama apie tai, ką įtraukti į “ką skaityti belaukiant Kalėdų” sąrašą, aš labai pasimečiau. Visų pirma, tai nenorėjau rekomenduoti Hario Poterio istorijų ar Dikenso romanų. Visi juos žino, visi susieja su šventėmis (nors gal labiau per filmus). Žiūrėdama savo skaitytų knygų sąrašą aš pravažiavau per 150 paskutinių pavadinimų ir supratau, kad visi skaitiniai yra žiaurūs detektyvai arba smurtingi psichologiniai trileriai. Man tokius jauku krimsti, nesvarbu ar Kalėdos, ar velykos. Bet čia gi norėjau rekomenduoti kažką tokio lengvesnio, keliančio šypseną, spaudžiančio ašarą ar tiesiog mielo.
Ir supratau, kad puikiai tinka knyga, kurią pati dabar skaitau! Dar nebaigiau, o jau rekomenduoju!
Ir tai yra – Fredrik Backman “Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo”. Kadaise skaičiau “Gyveno kartą Uvė” ir šią knygą taip pat traukiu į rekomenduojamų sąrašą, bet pakalbėsiu vėliau. Taigi va, skaičiau, labai patiko ir kai tik pamačiau, kad išleista nauja autoriaus knyga, laužiausi laužiausi ir galiausiai per juodąjį penktadienį pasidaviau.
Ir truputį abejojau, nes iš aprašymo aišku, kad knyga bus apie septynmetę mergaitę ir visokias pasakas. O aš nesu didelė vaikų gerbėja, tad… Bet žinokit, kas antrą puslapį slapta valausi ašarėlę, o kas antrą žvengiu negaliu susilaikyti.
Istorijos pradžia tokia, kad viena maža mergaitė yra labai protinga, ironiška, ciniška, išsiskirianti iš kitų ir už tai nuolat engiama. Todėl jos močiutė per įvairias istorijas bei pasakas bando šią palaikyti. Tik ta močiutė labai kieta. Buvusi karo chirurgė, tokia bebaimė, norėdama pralinksminti anūkę gali įsilaužti į zoologijos sodą ir apmėtyti prižiūrėtojus kakais, gali nepageidaujamo ir nuolat brukamo reklaminio laikraščio leidėjo namą iki viršaus užpildyti tais pačiais leidiniais :). O autorius visas šias istorijas aprašo su tokia ironija, kad man tik pasvajoti bent 23% jos pasiekti.
O ir močiutės bei anūkės požiūris į dalykus aiškinamas taip man artimai bei jaukiai!
Močiutė sako, kad žmonės, kurie mąsto lėtai, visada kaltins mąstančius greitai, neva šiems sunku “susikoncentruoti”. “Idiotai nesugeba suvokti, kad ne idiotai jau baigė mintį ir jau rezga kitą, o patys tuo tarpu tebesikapsto prie to paties. Todėl idiotai visada tokie agresyvūs ir išsigandę. Nes nieko idiotams nėra baisesnio nei jų kely pasitaikiusi gudri mergaitė”.
Na, o jautrumas sumišęs su smagumu prasideda tada kai močiutė miršta ir palieka gudriai mergaitei įvairių užduočių.
Dar neperskaičiau iki galo, nežinau kuo viskas baigsis. Bet ši knyga iš esmės yra apie santykius. Kaimynų. Mažų vaikų ir išsiskyrusių tėvų. Suaugusių vaikų ir jų tėvų. Apie netektis ir bandymą išgyventi po šeimos praradimo, grįžus iš karo, pabėgus nuo smurtautojo. Apie bendruomenę, pritapimą, draugus. Iš pradžių aš raukiausi skaitydama močiutės pasakas, bet po to, kai pradėjo aiškėti, kad jos iš tikro gyvenimo, atsiversdavau atgal ir paskaitydavau dar kartą.
Kaip jau sakiau, aš dar nebaigiu, bet rekomenduoju, nes nepamenu, kada tiek slaptai kikenau, o tuo pačiu ir graudenausi.
Taip pat į šiltų skaitinių sąrašą traukiu ir kitą autoriaus knygą “Gyveno kartą Uvė”. Aš ją skaičiau seniai, žmonės sako, kad yra filmas. Na, filmų aš nelabai mėgstu, bet knyga buvo labai gera. Nors detalės pasimiršo, bet ji pasakojo apie seną niurzgą, kuris susiruošė nusižudyti. Jam sutrukdė skambutis į duris bei įtraukimas į kaimynystės gyvenimą. Bandymų nusižudyti buvo dar daug, sutrukdymų taip pat ir knygos eigoje susitraukęs užsiraukęs niurzga vis laisvėjo, laisvėjo, tiesėsi viskas krypo link gyvenimo džiaugsmo atradimo. Nesakykit, kad toks stebuklas netinka prie Kalėdų.
Jei skaitote greitai, tai vos poros knygų nepakaks, ar ne? Todėl noriu išsitraukti seną gerą klasiką ir rekomenduoti Bridžitą Džouns! Aš nejuokauju. Gi čia beveik tas pats kas Poteris :). Visi ją žino, visi iš jos juokiasi, visi sako awwww kai ji susieina su Darsiu. Man tai viena mėgstamiausių knygų. Bent jau pirma dalis, nes tiek visuomenės stereotipų sutalpinta! Aš kai paskaitau forumiukus, tai suprantu, kad Bridžita niekada nepraras aktualumo 🙂
Dar viena knyga, kuri labai labai paprasta, kaip romantinė pentadienio vakaro komedija, neįpareigojanti ir nepriversianti pamąstyti… Visiškai tinka stereotipiniam dekis, žvakė, arbata vakarui… O kalbu gi apie senokai išleistą Sophi Kinsella “Ar moki išlaikyti paslaptį”. Autorė išgarsėjo savo Šopaholikės istorijomis, bet man patiko visos knygos, visgi ta apie paslaptis kažkokia ypatinga.
Romane pasakojama apie naivią merginą, kuri pagalvojusi, kad tuoj mirs lėktuve, bendrakeleiviui išpasakoja visas paslaptis. Mergaitiškas. Nesvarbias pasauliui, bet dideles sau. O vėliau nepažįstamąjį sutinka darbe… Aš šią knygą skaičiau ne vieną kartą ir visada kikenau kikenau.
Na, o tiems, kurie visgi nori magijos aš rekomenduoju pakartoti jei skaitėte, arba susipažinti, jei dar to nepadarėte, su Neil Gaiman. Ir būtent Kalėdų laikotarpiui siūlau knygą “NiekurNiekada”. Na čia turbūt dėl to, kad visgi norisi kažko ten tokio poteriško. Paslaptingo pogrindinio magiško pasaulio, kuris yra kažkur šalia mūsiškio. Jauki knyga apie stebuklingus nuotykius Londono požemiuose.
Tokios štai mano rekomendacijos! O dabar kalendorių eilė.
Eurokos:
Šiandien radau kūno losjoną. Kvepia visai skaniai.
Kiehl’s”
Paakių kremas. Bandžiau anksčiau, tikrai visai patiko, bent jau labiau už avokadinį.
Na ir Irmos dovana!
Radau labai įdomiai plikomos arbatos ir šokolado. Pastarąjį tai iš karto ir surijau. O arbatą išmėginau prieš kelias akimirkas. Skani!
Tiek šiandien. Iki pirmadienio, arba jei mums visiems užteks fantazijos, gal ir savaitgalį pasimatysime. Beje, jei skaitant kilo mintis, kad kažkokia knyga jums asocijuojasi su Kalėdiniu laikotarpiu, tai parašykit komentaruose. Įdomu ir man, tikiu, kad ir kitiems!
Jūsų aktyvumas yra padėka ir mano motyvacija. Jei blogas įdomus – bendraukim ir kurkim jį kartu!
Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Šokoladą gabenau iš Tuniso tik neatrodo labai egzotiškai 😀
O tavo šiandienos dovaną jau išbandžiau vonioje 🙂
Surijau gerai net neapžiūrėjus 😀
Filmas, beje, labai geras. Tikrai. Žiūrėjom su antra puse ir abu išėjom tokie ir lengvai pakylėti, ir geresni kiek nei buvom, ir drauge, visą filmą pražvengėm, nors buvo vietų, kur verkiau į rankovę be gėdos jausmo. Verta pažiūrėti turinti laiko 🙂 Su tavo rekomendacija abi Backmano knygas pasiėmiau, tik dėl trečiosios kiek abejoju. Bet, matyt, ir ji atkeliaus į namus.