Advento kalendorius (4): Kalėdos pašto dėžutėje, arba mano meilės atvirlaiškiams istorija

Uf, kokia dienelė. Buvau kompiuteryje pasigavusi šiokį tokį virusiuką. Tad pusdienį užtrukau, kol susitvarkiau, bet jau galime grįžti prie Kalėdų! Temą man pasiūlė skaitytoja Beata, ir vėl linkėjimai, adresą, man atrodo, turiu, tad atsiųsiu atvirlaiškį. O su jais susijusi ir tema, nes klausė, kaip gi atvirukai atsirado mano gyvenime ir prašė parodyti įdomesnius.

Sraigių paštas (angl. snailmail, arba tiesiog lėtasis, ne elektroninis) man patiko visada. Aš pamenu dar vaikystėje skelbdavau savo adresą įvairiuose vaikiškuose laikraštukuose ir ieškojau susirašinėjimo draugų. Mhm, rasdavau ir kalinių norinčių pabendrauti, bet tuo pačiu buvau užmezgusi ir ilgas draugystes. Vėliau, jau būdama vienuoliktokė, internetu susipažinau su savo ex vyru, bet internetas buvo prieinamas tik mokslo įstaigose, ar tam skirtose kavinėse, mobilių telefonų neturėjom, o gyvenom skirtinguose miestuose, tai tiesiog bendravome laiškais. Porą metų, kol baigiau mokyklą ir išvažiavau studijuoti į tą patį miestą. Taigi, savo pašto kodą žinau visada. Bet tai, ką pasakoju labiau susiję su laiškais, nei atvirukais, tiesiog pomėgis tikrinti pašto dėžę labai senas.

Tada, jau gal prieš kokį dešimtmetį, buvo tokia kompanija “BadDog”, kuri gamindavo nemokamus atvirlaiškius ir juos platindavo įvairiose vietose, pvz, kavinėse. Jų principas būdavo tas, kad kažkas reklamuodavosi ant tų atvirukų, tačiau be neįdomių reklamų, kartais ant atvirlaiškių būdavo išspausdinami ir įvairūs menai. Prisirinkdavau aš tų atvirukų ir vis dar tik dėl to, kad traukė, bet dar labai nieko su jais neveikiau (tik vėliau išsiuntinėjau postcrossing’e, bet link to ir einu). Be tikslo prisipirkdavau rinkinių “Humanite” ir puošdavau nuomojamų butų sienas :). Vienu žodžiu, traukė jie mane. Traukė paštas. Bet viskas į vieną visumą suėjo tada, kai buvau užkūrusi tryliktų namų kolekciją.

Tuomet aš turėjau tokią galeriją, kurioje talpindavau tryliktų namų foto ir vis galvojau, kaip čia ją labiau pareklamuoti per pasaulį. Pala, taigi yra kažkoks postcrossing.com. Svetainė, kurioje žmonės iš viso pasaulio siuntinėja vieni kitiems atvirukus! Jos principas toks, kad tu gauni adresą, siunti atviruką, kai žmogus jį gavęs užregistruoja, kažkas pasaulyje gauna tavo adresą ir siunčia tau. Aš sumąsčiau, kad man reikia pasigaminti atvirukų su tryliktais namais ir visiems siuntinėti bei pasakoti apie savo projektą. Užsiregistravau…

Ir čia panirau. Mano noras siuntinėti tryliktus namus greitai nuslopo, nes pradėjau skaityti žmonių profilius ir supratau, kiek jų skirtingų, kiek daug norų ir galimybių ir tie mano namai būtų spamas, daug įdomiau Dali gerbėjui siųsti Dali, kosmoso gerbėjui kosmosą, o Hario Poterio gerbėjui Harį :). Taip mano gyvenime atsirado atvirukai.

Tuo pačiu metu supermamų forume radau postcrossingo temą ir per keletą metų ten susicementavo labai įdomi ir stipri kompanija. Tik mes labai kliudėm SM valdžiai. Tai norim subforumo, tai mus reikia įspėjimais apmėtyti, nes kooperuojamės pirkti atvirukus rusų parduotuvėse (neleistina reklama!), tai offtopikai, tad neišvėrėm ir persikėlėm į postcrossing.lt. Supermamose atvirukininkų karta pasikeitė, gal ten viskas ir gerai, bet mūsų forumo bendruomenė dar labiau sustiprėjo. Mes ir labdaros akcijas visokias darėme, ir žaidimus žaidžiame, ir mytas ne vienas buvo ištikęs. Žinoma, žmonės keitėsi, daug kam nusibodo atvirukai, bet esmė tame, kad ta bendruomenė dar labiau sustiprino mano meilę atvirlaiškiams. Tarp mūsų narių retas, kuris mėgsta tipinius turistinius atvirukus. Tad per žaidimus ir mainus tikrai susikaupė įdomi kolekcija.

Mano virtualia atvirlaiškių galeriją (visus juos gavau užrašytus!) galite rasti čia. Sukėlusi esu tik patinkančius atvirukus. Spėju, kad jų tik koks trečdalis to, ką esu gavusi. Renku vonias. Ir štai čia galite rasti visus 448 mano gautus atvirlaiškius su voniomis.

Na, o iš kitų įdomybių… pvz., labai patinka baltarusės kurta Boo and Stu serija. Visi paveikslėliai pasididina juos paspaudus.

Visi gauti atvirukai iš šios serijos.

Surinkau jums parodyti keletą linksmesnių atvirlaiškių su katinais:

Čia šiaip mano favoritai:

Na, o kadangi dabar Kalėdų tema dominuoja, tai atrinkau mylimiausius gautus kalėdinius atvirlaiškius. Visus mano kolekcijoje rasite čia.

Kaip žinia, turiu aš atvirlaiškių parduotuvę. Jos istorija paprasta – pritrūkau neturistinių atvirukų. Ok, jei reikia turistinio, tai einat į paštą ir gaunat. O kur rasti atviruką su lape, knygomis, ar katinu, galų gale? Ypač tas klausimas aktualus buvo prieš 6-7 metus.

Tai va, aš ir pati savo parduotuvei esu kūrusi atvirlaiškių. Dalį jų galite nusipirkti ir dabar. Štai čia yra Salomėjos atvirukai. Tačiau natūrali, nuo pirkėjų priklausanti, atranka, nemažai jų ir numarino :).

Štai tokia ta istorija. Beldė beldė ir prisibeldė atvirukai. Pagal oficialius postcrossingo duomenis, esu gavusi 2395 atvirlaiškius. Bet aš, kurį laiką, turėjau kelis profilius. Manau, kad nemažiau nei tiek esu sulaukusi mūsų vietinio forumo dėka, per žaidimus ir mainus. Atvirukus laikau dėžėse. Mylimiausi kabo ant sienų šen bei ten bute :). Tų, kurie nepatinka aš nekaupiu, nukerpu pašto ženklus ir juos perleidžiu kolekcionieriams. Siuntimui taip pat turiu gausų pasirinkimą. Manau kelis tūkstančius atvirukų įvairiomis temomis, išskyrus turistinius. Jų vos keli, nes nemėgstu ir neperku :).

Tikiuosi buvo įdomu. Primenu, kad dar galite man pasiūlyti temų advento kalendoriaus įrašams ir už tai sulaukti atvirlaiškio 🙂 Matot gi, kokių fainų būna, o idėjų man labai trūksta!

Na, o kol neužmigot man čia, rodau dienos dovanas!

Kiehl’s

Kaukės, kurią visi labai giria mėginukas. Aš jos nesu bandžiusi, man regis, tai va bus proga kažkurį vakarą pasilepinti. Gaila, kad kiekis toks menkas.

Eurokos kalendoriaus šiandien neatidarinėjau. Tiesiog ten vakarykščio šampūno kolega kondicionierius. O pats kalendorius toks nekokybiškas, kad pajudinus plyšta durelės, tai sakau pataupysiu šiek tiek.

Ir įdomiausia dalis! Irmos kalendorius!

Tikiuosi IG matėt mano story, mat rodžiau, kad viduje yra rožinis dalykas su blizgučiais. Aš, atrodo, pasižvalgau “Rituals” parduotuvėse, bet tokio daikto nemačiau. Dabar nežinau ar fotografuot ateities apžvalgai ir kentėt, ar nesikankint ir bandyt as soon as possible :).

Ačiū, kad užsukote!


Jūsų aktyvumas yra padėka ir mano motyvacija. Jei blogas įdomus – bendraukim ir kurkim jį kartu!

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

Previous Post Next Post

8 Comments

  • Reply Beata

    Eik tu sau koks fainas tas rusiškas apie dietą ir kotletą:D man tokie animaciniai (nežinau kaip kitaip juos pavadint) atvirukai labiau patinka nei paprastos nuotraukos, tad įdomiai turėtų atrodyti tokie atvirukai su žinomom vietos, galėtų išstumt tuos turistinius, nes gal ir turistams įdomiau būtų siųst stilizuotus atvirlaiškius, fotkių gi galima ir internete pasižiūrėt.

    2018-12-04 at 19:23
    • Reply Salomėja

      Oi, patikėk, per visą laiką sutinku daug griežtai klasikinių turistinių gerbėjų 🙂 Jiems pieštas, tai būtų išniekinimas turbūt. O tas su kotletu buvo mano svajonių, aš labai ilgai jo laukiau 🙂 kabo ant šaldytuvo dabar jau pablukęs gerokai.

      2018-12-04 at 19:26
      • Beata

        Aš tokį įsirėminčiau ir laikyčiau visada ant akių, nes nerealiai nuotaikingas jis man:) o šiaip tai negalvojau, kad tieeeeeeek jų turi, žvilgtelėjau į galeriją ir apakau

        2018-12-04 at 19:32
  • Reply Dovilė

    Turistinių ir aš nemėgstu. Pradžioje prisipirkusi jų buvau nemažai, dabar žiūriu, kad ir pritrūkstu, kai vis ,,išpuola” žmonės su norais gauti būtent tokių, nes kažkaip perkant vis vien paprastai krepšelio didžiąją dalį sudaro kitokie atvirukai (kartais sunku persilaužti perkant tai, kas pačiai nelabai patinka).
    Krūvą ,,BadDog” kaip tik gavau neseniai, draugė kadaise dalyvavo postcrossing’e ir pririnkusi buvo jų daug, o dabar jai tik vietą užėmė, tai žinodama apie mano veiklą, atnešė. Kai kuriuos, atrodo, net gaila siųsti.
    Ir tiesa, prieš kurį laiką (ne daugiau nei prieš mėnesį) gavau atviruką iš JAV. Patiko man jis labai, o tada atsiverčiau kitą pusę ir žiūriu – favoritepostcard.com. Pakeliavo truputį 😀

    2018-12-04 at 20:12
    • Reply Salomėja

      🙂 dėl paskutinio atviruko, tai nieko keisto, nes lietuviai tikrai nėra dominuojantys pirkėjai 🙂
      Aš irgi norėčiau pasikuist po baddogus, kiek gėrių ten būdavo 🙂

      2018-12-04 at 20:23
  • Reply MM

    Prisimenu, kai, atrodo, į “Naminuką” buvau nusiuntusi savo adresą, kad noriu susirašinėti, pamenu, kad pašto dėžutė lūžo nuo laiškų 🙂 Kaip seniai tai buvo… Kelerius metus postcrossingas buvo mano mylimas hobis, tačiau po truputį pradėjo pabosti, o ir pašto ženklams išleidžiama suma vis didėjo 😀 Mano mėgstamiausi atvirlaiškiai – su katinukais, ar šiaip jaukiais ir mielais vaizdeliais, vintažiniai… 🙂 Tipinių turistinių nemėgstu. Pirmasis postcrossinge gautas atvirukas buvo iš Prancūzijos, net ir tiek metų praėjus, atviruką ir apėmusį džiaugsmą jį radus, vis dar puikiai atsimenu, nors nei šio, nei kitų atvirukų jau nebeturiu. Pamenu, kad gautuose iš Amerikos man rašydavo, jog neteisingai rašau savo vardą, taip pat klausdavo, kaip lietuviai švenčia padėkos dieną ir pan. 🙂 Patys mieliausi atvirukai bei pašto ženklai ant jų turbūt, sakyčiau, buvo daugiausia iš Suomijos. Buvau radusi ir keletą įdomių, nuoširdžių susirašinėjimo draugų.

    2018-12-04 at 21:02
  • Reply Edita

    Kaip smagu skaityti apie atvirukus! Aš, Salomėja, tavo dėka atradau postcrossing’ą ir nuo šio rudens panirau į jį visa 🙂 Nežinau kiek ilgai tai tęsis, bet kol kas tai toks nenusakomas malonumas! Skaitai profilį lyg pamažu pažindintumeisi su nauju draugu, renki labiausiai tinkantį atviruką, įdomesnį pašto ženklą… O turistinių atvirukų ir aš nemėstu, todėl užsuku į tavo atvirlaiškių parduotuvę 🙂 Ačiū!

    2018-12-06 at 09:24
    • Reply Salomėja

      Bet kaip nerealu, kad pavyksta dar kažką užkrėsti atvirukais!

      2018-12-06 at 10:53

    Leave a Reply

    You may also like