Advento kalendorius (12-13): kodėl mes per Naujuosius Metus važiuojame į mišką

Šiandien papasakosiu savo ir vyro pažinties istoriją Tikras story time. Šitą klausimą man uždavė sekėja instagrame. Taip pat jai rūpėjo ne tik kaip susipažinome, bet ir kiek laiko esame kartu, ar susituokę, o klausimus, sakė, paskatino kelionių įrašai. Šiaip man gana keista, nes atrodo, kad jei blogą skaitai, tai visus šiuos atsakymus žinai. Bet nuolatos sau primenu, kad čia ne knyga, nebūtina versti skyrius iš eilės ir įveikti visas rašliavas, juo labiau, kad pusė asmeniškumų yra įžangose, tad daug ką įmanoma praleisti. Na, o šis prieškalėdinis laikotarpis puikiai tinka istorijoms. Pasistengsiu sujungti du neįmanomus dalykus: papasakoti išsamiai, bet neišsiplėsti, nes net ir sutrumpinta versija bus ilga. Sėkmės man. Iš šio pasakojimo tikiuosi naudos tokios, kad dar labiau mane pažinsit. 

Žvalgyba

Iki mums pirmą kartą susitinkant, aš Gedą žinojau iš gandų ir tinklaraščio. Neilgai, gal tik kelis mėnesius. Turėjome keletą bendrų pažįstamų. Iš vieno vis girdėdavau “Gedas tą, Gedas aną”, kad jau ir pajuokaudavau, jog tuoj tą Gedą įsimylėsiu. Su kitu kartu dirbome, o kadangi darbe visi (artimiau bendraujantys kolegos) buvome blogeriai, kaip ir Gedas, tai papletkindavome apie blogosferą bei žmones. Visai kaip ir dabar su bendraminčiais papletkiname.
Tačiau mano žiniomis jis buvo vedęs, apie tuos santykius kažko nežinojau, tad ir domėjimasis ir tebuvo toks, kad kažkas kažkur pašneka, dar paskaitinėju man patinkantį tinklaraštį ir tiek. 

Kontaktas

Natūraliai ėmiau tame bloge komentuoti. Pievas visokias turbūt, žinot, senokai jau tas buvo. Kartą mano komentarą ištrynė, aš užsikepiau sužinoti, kodėl – KAIP – JIS – DRĮSO? – ir parašiau emeilą ieškodama atsakymo :). Sugalvok tu taip, dabar mano net nekaltučių, apie aprašomas paslaugas klausiančių, komentarų kartais žmonės nepatvirtina :D. Persimetėm keliais laiškais apie nieką. Iš serijos kodėl – todėl. Ir viskas. Bet tuo metu buvo taip, kad Gmail susirašius su kitu Gmail vartotoju, jo vardas atsirasdavo tavo google chat’o (dabar tai hangout, tada google talk) sąraše. Atsirado ten Gedas ir dar buvo pasirašęs parašą, kad organizuoja paintbolą. Prieškalėdinis laikas darbe, niekas nieko nedaro, visi tingi, nori dovanų ieškoti, aš nuobodžiauju, tai kažkaip spontaniškai pažiūrėjau į tą vardą, į tą parašą ir paklausiau ar nepažįstamas Salomėjas priimtų į dažasvydį. Man atsakė, aišku!, bet tuo viskas ir baigėsi, nes įvykis nesusiorganizavo, atėjo šventės, aš išvažiavau į Ukmergę. Bet štai toks buvo pirmas privatus dialogas. 

Susitikimas

Pabuvau Kalėdas pas tėvus ir pabėgau į Vilnių, nors dar tęsėsi ilgasis savaitgalis. Tiesiog pirmosios šventės išsiskyrus kiek užknisa, visi tavimi taip rūpinasi, o tu tenori ramybės… O toliau štai toks labai greitai vykstantis sūkurys:

Gruodžio 27 diena. Šeštadienis. Vakaras, aš jau po dušo, pižamoje, ruošiuosi žiūrėti filmą ir sulaukiu čiatuko žinutės nuo Gedo, kuris parašo, kad tvarkosi namus, rado vieną daiktą (nedetalizuosiu, bet jo bloge buvau prikomentavusi, kad norėčiau) ir ar dar noriu. Sakau, žinoma, nors nei ten man reikėjo, nei ką :). Jis pasiūlo po valandos susitikt. OK. Tik susitikt turim centre, aš gyvenau Žirmūnų gale, šventinio savaitgalio vakarą trulai tikrai retesni, o kur dar makiažas ir “ką apsirengt?” bei ar pažinsiu, ką sakysiu, oi oi, aaaaa! O bet tačiau, aš niekada nevėluoju ir visur būnu per anksti, taip buvo ir tada. Tuo metu taip neatrodė, bet dabar manau, kad ten išėjo pasimatymas. Pavalgėm kinų maisto, nuėjom į filmą. Niekada neprisipažinau, kad jau buvau jį mačiusi :D. Išsiskirstėm.

Gruodžio 29 diena. Pirmadienis. Savo bloge parašau, kad bus pirmas kartas, kai naujuosius sutikinėsiu viena ir pasidžiaugiau, kad pro mano langus visai gerai turėtų matytis fejerverkai.

Gaunu žinutę, kad jei neturiu planų, tai gal noriu kartu važiuoti į mišką.

Taaaaip…. a) nepasidomėjus ką kaip (gal sodyba, gal kompanija didelė, gal koks kitas variantas, nes ką žinau kaip ten naujieji sutinkami miške)? b) su vieną kartą matytu žmogumi? c) su žmogumi, apie kurį girdėjau įvairių pletkų (mama kažin ar išleistų)? 

Aišku! 

Gruodžio 30 diena. Antradienis. Susirašius paaiškėja, kad važiuosime dviese (palengvėja, nemėgstu nepažįstamų kompanijų) ir tiesiog būsime prie laužo vieną dvi naktis. Išsigąstu, kad neturiu net tinkamos striukės, todėl po darbo susitinkame (antras kartas) ir nuvažiuojame pas jį į namus paskolinti drabužių. Tai tuo pačiu ir su tėvais susipažįstu. 😀 Tada iki trijų ryto prakalbėjom, kitą dieną buvo sunkoka dirbti.

Gruodžio 31 diena. Trečiadienis. Per pietų pertrauką nusiperku legendinius (nes per kiekvieną naująką vis keliu į FB ir rodau kiek jau apdegę laužuose) per didelius batus ir vakare išvažiuojame į mišką. Tad savo trečiame “pasimatyme” esu apsikūtojusi kaip meška. Grįžtam sausio 1 naktį, tiksliau gal jau sausio 2 rytą. Su mintimis, kad kažkas čia pradeda vykti… Randu krūvą žinučių iš žmonių, kuriuos įspėjau, kad važiuoju kažkur su kažkuo į mišką 🙂

Sausio 3 diena. Šeštadienis. Pramiegoję parą atskirai, kartu praleidžiame savaitgalį ir kažkaip nusistovi mintis, kad turbūt čia jau kaip ir pora esame. 

Penktadienį jis atsikraustė. Tad realiai nuo pirmo pasimatymo iki gyvenimo kartu pradžios praėjo gal dvi savaitės, kurių metu įsiterpė Naujųjų sutikimas ir pora susitikimų. Nuo pirmo dialogo, gal koks mėnesis. Kadangi Tas Naujųjų sutikimas buvo toks lyg ir simbolinis santykiuose, mes dabar kiekvienais metais važiuojame į mišką. Šiemet tai bus vienuoliktas sutikimas ir švęsime 10 metų buvimo kartu. Tokia tradicija ir yra atsakymas į šio įrašo pavadinimą. Be to, labai smagu pabėgti nuo visų blizgučių, galvoti kaip nesušalti ir nenumirti, o ne kuo pasipuošti ir kaip lakuoti nagus :).

Ar verta taip greitai pradėti kartu gyventi? Aišku, o ko laukti? Pas mus nebuvo meilės iš pirmo žvilgsnio ar rožinio saldaus periodo, nes pykomės nuolatos, skraidė daiktai ir trankėsi durys. Viskas todėl, kad abu buvom po gana šviežiai nutrauktų santykių, egocentriški, bjauroko charakterio, nelinkę nusileisti, tyrinėjantys ribas. Oficialiai su savo ex sutuoktiniais išsiskyrėme gal dar po pusmečio, aš net juokaudavau, kad mes esam susituokę, tik ne vienas su kitu. Aš nesuprantu, kam reikia tempti laiką, kai gyvenimas toks trumpas. Taigi viską išsiaiškinti galima eigoje, o pažinti žmogų lengviau, kai jis yra arti. Mums apsitrynimas tęsėsi kokius du metus, o santykiai nusistovėjo po tos kelionės dviračiais. Ir nėra viskas tobula, net ir šiemet yra skambėjęs klausimas apie skyrybas. Mes mokam vienas kitą ir suerzinti, ir įskaudinti. Bet mokam ir mylėti, tai pat iš savęs juoktis. Manau, kad abu tiesiog gailėtumėmės jei nebandytume lipdyti tada kai kažkas skyla.

Tęsiant atsakymus į klausimus, tai taip, mes esame susituokę. Tą padarėm po 6,5 metų, tai vasarą bus jau 4. Fun fact: kai susipažinome jis sakė, kad niekada daugiau neves, o aš sakiau, kad jei norėsis, tai ir dešimt kartų tekėsiu, kas man :). 

Tad tokia ta istorija. Lyg ir detaliai papasakojau, bet jei po mano pasakojimo užsinorėjot dar pasmalsauti, tai klauskit, ką jau čia. 

Na, o toliau tradicinė dalis – advento kalendorių išpakavimas. 

Eurokos vakar radau:

Su visa pagarba kalendoriaus gamintojams, turiu pasakyti, kad jis baigia sudriksti ir nemanau, kad antrą advento pusę taip tvarkingai viską išpakuosiu, nes dovanos jau dabar krenta į kitus langelius ir niekas nebesilaiko. Ai, o antakių paletė tai visai nebloga.

Šios dienos radinys:

Na, pravedimams aš abejinga, tai keliauja į prizų fondą.

Kiehl’s vakar radau:

Tai mano vyro mylimiausias rankų kremas. Užteko gal metams. Aš pati taip ir nepamėginau, nes nukofiskavo. Bet negi gaila ir šį atiduosiu, jei tik kažkas džiaugiasi 🙂

O šiandien:

Kaip sakiau instoje, man tai yra kaukių Rolls Royce :). Labai gaila, kad toks mažas šį kartą. Pernai radau 15ml, tai su pataupymais gal pusmečiui užteko.

Irmos kalendorius visada labai intriguoja, nes niekada net nenumanau ko tikėtis! Vakar radau:

Jau šepetėlių tai tikrai nebūna per daug!

O šiandien:

Na mane tai tikrai lengva nudžiugint 😀 😀 😀

Tad štai tiek šiandien! Paplepam!


Jūsų aktyvumas yra padėka ir mano motyvacija. Jei blogas įdomus – bendraukim ir kurkim jį kartu!

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

Previous Post Next Post

12 Comments

  • Reply Alma

    Istoriją perskaičiau su šypsena 🙂 Iš pradžių atrodė kas čia tokio, susipažino, bet čia ohoho kaip įdomiai viskas.

    2018-12-13 at 15:26
  • Reply Ieva

    Fainai aprašyta istorija! 🙂 Čia šiaip pasmalsavimas (jei norėsit, gal kada papasakosit) – o dėl ko išsiskyrėte su pirmuoju vyru? Nes kažkaip internetas pilnas arba laaaabai laimingai susituokusių, arba išsiskyrusių “bendru sutarimu”, tačiau retas, kuris pasakoja apie tuos dalykus, kas pamažu vedė link skyrybų ir kada tas baisusis klausimas “nukrito” pirmą kartą…

    2018-12-13 at 18:04
    • Reply Salomėja

      Ieva, na nesu slapukė, galų gale viską seniau kitame bloge rašydavau :). Tik gana sunku atsakyti į patį klausimą. Pas mus viskas kaip ir buvo gana gerai. Tik labai rutiniška ir labai nuobodu. Kol buvom studentai, viskas kaip ir ok atrodė. Kai jau pradėjom dirbti ir labiau kurti buitį bei gyvenimą, man pradėjo atrodyti, kad mes skirtingai į gyvenimą žiūrim. Kitaip ateitį įsivaizduojam (nes manęs neviliojo tipinis paketas 10 metų taupyt buto miesto pakraštyje paskolai, vakarais žiūrėt teliką ir atostogaut Šventojoje arba Turkijoje kartą per tris metus, be jokios svajonės, pvz., kad gyvenime galima viską mesti, pasiimti kuprinę ir keliauti aplink pasaulį).
      Tada radau įdomų ir patinkantį darbą, kuriame mane vertino, savo blogo dėka susipažinau su įdomiais žmonėmis, praplėčiau akiratį, ėmiau bendraut. O mano ex vyras labai pyko ant blogo, jo egzistavimo visai nesuprato, pavydėjo, kad darbe gerai sekasi. Na ir jei žmogus su kuriuo tu gyveni nepalaiko tavo hobių, o ir nori gyventi visai kitaip, imi ir jį paleidi. Aš, kaip suprantate, tikrai nesu iš tų žmonių, kurie labai ilgai svarsto (ypač kai tai liečia svarbius dalykus). Tai viskas irgi nutiko greitai. Vieną savaitgalį dar plaukėm baidarėm, kitą pasakiau, kad skirtis noriu, trečią išsikrausčiau išsinuomojusi butą :).

      2018-12-13 at 18:26
      • Ieva

        Kaip protingai atsakėt 🙂 Davėt pamąstymams peno. Aš pati dar kaip vidutiniškai jaunas ( turbūt, taip turėčiau apibūdinti 😀 ) žmogus mąstau kas ta meilė -daugiau pasirinkimas ar rožinė magija, tai buvo įdomu užklausti.

        2018-12-15 at 14:12
      • Salomėja

        Manau, kad derinys to ir ano bei dar keletos dalykų 🙂

        2018-12-15 at 15:57
  • Reply Beata

    Oho kaip viskas zaibo greiciu pas tave! Numamiau, kad tu impulsyvi, bet cia jau ir mane nustebinai;) as irgi manau, kad jei kazkas blogai, tai gyvenimas per trumpas kankintis. O ziema miske per nakti tai turbut taip susalciau, kad man galunes tektu amputuot:D

    2018-12-13 at 19:19
    • Reply Salomėja

      Aš irgi taip kiekvieną kartą galvoju. Ypač tą, kai buvo -20, o malkos laužui tik šlapios 🙂

      2018-12-13 at 19:22
  • Reply Rut

    Va tokiu irasu labiausiai ir laukiu 🙂 as vienus naujus panasiai ekspromtu sutikau su pirmakart matytais zmonemis, tik man ne taip nusiseke 😀 (pries tai su viena mergina bendravom kazkokiam chate, na ir taip gavos, kad kazko susitikom sausio 31 ir ji uzkviete keliaut kartu su jos kompanija). Eina sau, nenoriu net prisimint kazkokio nekurenamo namuko uzmiescio soduose, sniego iki pazastu ir kompanijos, su kuria nesimezge joks pokalbis, nes vis tik nemoku su daug zmoniu gyvai bendraut savo malonumui 😀 buvo ziaaaauriai salta, (nesiruosiau gi, kaip susitikom taip ir variau), nebuvo kaip is ten begt nakti, gyvybe man palaike sms su kitu internetiniu draugu, o paskui issikrove nokia, sedejau ir laukiau kada gi prasvis 🙂

    2018-12-13 at 20:21
  • Reply Rut

    Ir klausimas (jei nenori atvirauti, uzteks “taip” arba “ne”) – ar buvo tokiu susitikimu su internetiniais zmonemis, kuriu atsukus laika bandytum isvengti? Nes man tai buvo, ir ne karta, nors tikrai ta dariau itin retai, labai atsirinkinejau 🙂

    2018-12-13 at 20:32
    • Reply Salomėja

      Žinok kažkaip nebuvo :), ta prasme buvo atvejų, kai po susitikimo nebesinorėjo bendrauti, bet tik dėl to, kad neįdomu. Nieko tokio, ką norėtųsi pamiršti :). Dar ir dabar internetinių pažinčių iškėlimas į gyvenimą pasitaiko :). Tiesa, buvo pora atvejų, kai su manim labai norėjo susitikt, bet instinktai sakė no no :).

      2018-12-13 at 20:38
  • Reply Ruta

    Wow, aš maniau su vyru buvom greiti, po mėnesio pažinties kartu apsigyvenom. Jūs dar greitesni. Laukiu jūsų naujų prie laužo ir įrašo.
    Linkėjimai

    2018-12-13 at 20:52
  • Reply Yey! – Niekiviskmėjinėjimai

    […] Advento kalendorius (12-13): kodėl mes per Naujuosius Metus važiuojame į mišką […]

    2018-12-16 at 23:42
  • Leave a Reply

    You may also like